Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginių statyba

Atgal
 
Parama skirta pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos Lietuvai 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3. prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ remiamą veiklą „Dumblo tvarkymo infrastruktūros kūrimas“.

Projekto vertė – 68,942 mln. litų (be PVM). Projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo (80,41 proc.), Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (9,46 proc.) ir UAB „Šiaulių vandenys“ lėšomis (10,13 proc.). Projektą vykdė UAB „Šiaulių vandenys“. Statybų rangovas - vokiečių kompanija WTE Wassertechnik GmbH.

Problema
UAB „Šiaulių vandenys“, 2004 m. išsprendusi miesto nuotekų valymo problemą, toliau sprendė valymo proceso metu susidariusio nuotekų dumblo perdirbimo ir panaudojimo problemą.

Šiaulių mieste, plečiant nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą, proporcingai didėja ir nuotekų valymo metu susidarančio dumblo kiekis. Dėl didelės sunkiųjų metalų koncentracijos Šiaulių miesto nuotekų valykloje nusausintas dumblas trąšai yra netinkamas, o saugojimas dumblo aikštelėse yra tik trumpalaikis sprendimas. Dėl šios priežasties atsirado poreikis neatidėliotinai diegti modernias, našias ir aplinkai palankias dumblo tvarkymo technologijas, leidžiančias gerokai sumažinti susidarančio dumblo kiekį, o apdorotą dumblą panaudoti kaip atsinaujinantį energijos šaltinį.

Svarbiausioji nuotekų dumblo panaudojimo sritis - energijos išgavimas. Pastačius dumblo apdorojimo įrenginius, būtų perdirbamas nuotekų valymo procese susidarantis dumblas. Pūdant dumblą, būtų išgaunamos biodujos, o iš jų gaminama elektros ir šilumos energija.

Nuotekų valymo procese susidaręs perteklinis dumblas buvo tankinamas, po to sumaišomas su „žaliu“ dumblu ir sausinamas centrifugomis. Iki 83 proc. drėgnumo nusausintas dumblas buvo sandėliuojamas dumblo sandėliavimo aikštelėje Aukštrakiuose (dabar Jurgeliškių k. 5, Šiaulių kaimiškoji seniūnija, Šiaulių r.), kuri buvo įrengta 2004 m., pastačius naująją nuotekų valyklą. Per metus į šią aikštelę buvo išvežama apie 15 tūkst. tonų nusausinto nuotekų dumblo.

Šalia nuotekų valyklos tyvuliuoja apie 100 ha ploto užimantys senojo dumblo baseinai. Į šias dumblo aikšteles neapdorotas dumblas (nesausintas ir netankintas) iš senųjų nuotekų valymo įrenginių Pakruojo g. buvo pumpuojamas nuo 1979 m. iki 2004 m. Iš viso aikštelėse sukaupta per 2,2 mln. tonų nuotekų dumblo, t. y. užpildyta apie 80 proc. viso ploto. Deja, šis projektas neišspręs senojo dumblo baseinų problemos, kuriuos taip pat būtina sutvarkyti, rekultivuoti.

Nuotekų valymo procese susidaręs perteklinis dumblas buvo tankinamas, po to sumaišomas su „žaliu“ dumblu ir sausinamas centrifugomis Šalia nuotekų valyklos tyvuliuoja apie 100 ha ploto užimantys senojo dumblo baseinai

Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginiuose sukurti pajėgumai Šiaulių miesto nuotekų valykloje bei aplinkiniuose rajonuose esančiose valyklose (Joniškio, Baisogalos, Šeduvos, Kuršėnų, Linkuvos, Pakruojo ir Radviliškio) susidarančiam dumblui tvarkyti. Dėka projekto įgyvendinimo sumažės neigiamas dumblo taršos poveikis šių regionų paviršiniams bei požeminiams vandenims, gruntui, dirvožemiui ir gyventojams. Dumblo tvarkymo problemą buvo būtina spręsti, nes tai įpareigoja Europos Sąjungos direktyvų reikalavimai nuotekų tvarkymo srityje. 2006 m. bendrovei SWECO BKG kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atlikus esamą dumblo susidarymo ir tvarkymo situacijos studiją šalies miestuose ir gyvenvietėse, paaiškėjo, kad po metų sandėliavimo aikštelėse didžiausias nuotekų dumblo perteklius bus Šiauliuose ir Vilniuje. Šiauliuose dumblo susidarymo didėjimą sąlygos įgyvendinami vandentvarkos infrastruktūros plėtros projektai Šiaulių mieste ir Šiaulių rajono Ginkūnų gyvenvietėje. Numatyta, kad iki 2011 metų prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos bus prijungti Medelyno, Kalniuko, Pabalių individualių gyvenamųjų namų rajonai, Tilžės, Verdulių, Kanapių, Girulių, gatvių kvartalas, Ginkūnų gyvenvietės gyvenamųjų namų gatvės. Atsižvelgiant į šias priežastis, Šiauliai buvo išskirti kaip prioritetinis objektas ir pateko į I Investicinio dumblo tvarkymo programos paketo etapą, kuris įgyvendintas 2007-2010 metais.

Projekto eiga
2006 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras patvirtino galimybių studijos „Investicinė programa dumblo tvarkymui Lietuvoje“ išvadas. Išvadose antru numeriu įrašyti Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginiai.

2007 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras patvirtino projektų sąrašą, į kurį įrašyti ir Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginiai, numatant 100 proc. Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansavimą. Projekto vertė 24,2 mln. Lt (be PVM).

2007 m. lapkričio 16 d. paskelbtame rangos darbų konkurse dalyvavo vienas pretendentas. Pasiūlymo kaina 101,1 mln. litų. Gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, pasiūlymas buvo atmestas.

2008 m. balamdžio 16 d. paskelbtas antras rangos darbų konkursas, kuriame pasiūlymus pateikė 4 kompanijos. Pasiūlymo, atitinkančio visas konkurso sąlygas, kaina 68,5 mln. litų.

2008 m. balandžio 22 d. UAB „Šiaulių vandenys“ ir UAB „Alresta“ pasirašė projekto „Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ statybos techninės priežiūros sutartį.

2008 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija informavo apie projekto finansavimo sąlygų pakeitimą. Projektui įgyvendinti skirta 37,7 mln. Lt iš kurių 10 proc. arba 3,8 mln. Lt turi pridėti pareiškėjas (UAB „Šiaulių vandenys“ arba Šiaulių miesto savivaldybė).

LR aplinkos ministerija 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. D1-667 pakeitė projekto finansavimo sąlygas ir projektui įgyvendinti skyrė 72,178 mln. litų iš kurių 20 proc. turi pridėti pareiškėjas.

UAB „Šiaulių vandenys“ 2009 m. vasario pabaigoje Lietuvos Respublikos Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateikė paraišką dėl projekto finansavimo iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, nors pareiškėjo lėšų klausimas buvo neišspręstas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2009 m. gegužės 5 d. raštu Nr. D8-3932 patikslino, kad Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginių statybos vertė yra 72,178 mln. litų, iš kurių 10 proc. - pareiškėjo, t. y. UAB „Šiaulių vandenys“ lėšos.

2009 m. gegužės 21 d. UAB „Šiaulių vandenys“ valdyba, leidus akcininkams, nutarė imti beveik 7,016 mln. litų paskolą ir taip prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo. Bendrovė paskolą ims dalimis ir taip sutaupys palūkanų lėšas.

2009 gegužės 22 d. bendrovė Lietuvos Respublikos Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateikė patikslintą paraišką dėl projekto finansavimo iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

2009 m. birželio 30 d. UAB „Šiaulių vandenys“ ir vokiečių kompanija „WTE Wassertechnik GmbH“ pasirašė projekto „Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ rangos sutartį.

2009 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija priėmė sprendimą finansuoti projektą „Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“.

2009 m. liepos 31 d. UAB „Šiaulių vandenys“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė projekto „Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ finansavimo-administravimo sutartį.

2009 m. rugpjūčio 24 d. FIDIC inžinieriaus paskelbta darbų pradžios data (įrenginių projektavimas).

2009 m. lapkričio 30 d. UAB „Šiaulių vandenys“ su Lietuvos Respublikos finansų ministerija pasirašė paskolos sutartį pagal kurią bendrovei suteikiama 1,83 mln. eurų (6,3 mln. litų) vertės paskola projektui „Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ finansuoti.

2010 m. birželio 29 d. UAB „Šiaulių vandenys“ statybų rangovui kompanijai „WTE Wassertechnik GmbH“ perdavė statybų leidimus ir suteikė statybvietės valdymo teisę.

2012 m. rugpjūčio 30 d. Statybos užbaigimo komisija, įvertinusi naujus statinius ir įdiegtas technologijas, pripažino įrenginius tinkamus naudoti. Darbų pabaiga.
Projekto darbai
Dumblo apdorojimo įrenginiai pastatyti Šiaulių miesto nuotekų valykloje (Jurgeliškių k. 5, Šiaulių kaimiškoji seniūnija, Šiaulių r.). Po 10 mėn. trukusių projektavimo darbų, 2010 m. birželio pabaigoje pradėtos įrenginių statybos.

Vadovaujantis 2006 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros užsakymu parengtoje galimybių studijoje „Investicinė programa dumblo tvarkymui Lietuvoje“, Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginiuose sukurti pajėgumai Šiaulių miesto nuotekų valykloje bei aplinkiniuose rajonuose esančiose valyklose (Joniškio, Baisogalos, Šeduvos, Kuršėnų, Linkuvos, Pakruojo, Radviliškio) susidarančiam dumblui tvarkyti. Per metus, skaičiuojant pagal sausas medžiagas, planuojama perdirbti apie 5900 tonų nuotekų dumblo, iš kurio apie 4000 tonų - Šiaulių miesto nuotekų valykloje susidaręs dumblas ir apie 1900 tonų - atvežtinis dumblas.

Dumblo apdorojimo įrenginių technologiją sudaro šios pagrindinės grandys:
  1. Dumblo pūdymas. Dumblo pūdymui įrengti du (kiekvienas po 3650 kub. m. talpos) pūdytuvai, kuriuose dumble esančios organinės medžiagos yra skaidomos mezofiliniu režimu anaerobinėje aplinkoje ir šio proceso metu išsiskiria biodujos. Per parą numatoma išgauti apie 4929 kub. m biodujų, kurios surenkamos 2100 kub. m. biodujų kaupimo talpoje.
  2. Pūdyto dumblo sausinimas. Dumblo sausinimui įrengtos dvi centrifūgos, kuriose pūdytas dumblas prieš džiovinimą nusausinamas.
  3. Dumblo džiovinimas. Dumblo džiovinimui įrengta juostinio konvejerio tipo džiovykla, kurios našumas pagal išgarinamo vandens kiekį yra 2000 kg/h. Iki 90 proc. sausumo išdžiovinto dumblo granulės saugomos dengtame sandėlyje.
  4. Kogeneracinė šilumos ir elektros energijos jėgainė. Pūdytuvuose išgautos biodujos panaudojamos elektros ir šilumos energijos gamybai kombinuotoje šilumos ir elektros energijos jėgainėje, kurioje yra du kogeneratoriai. Šioje jėgainėje, dirbant projektiniu pajėgumu, per metus numatoma pagaminti apie 4,5 mln. kilovatvalandžių elektros ir tiek pat šiluminės energijos. Pagaminta energija panaudojama nuotekų valyklos bei dumblo apdorojimo įrenginių procesui.
Dumblo apdorojimo įrenginių statybos darbai baigti 2012 m. rugpjūčio 30 d.
Paskutinį kartą redaguota: 2022-05-26