Ekskursijos

UAB „Šiaulių vandenys“ priima ekskursijų grupes į Vandentvarkos muziejų, Birutės vandenvietę, nuotekų valyklą ir dumblo apdorojimo įrenginius.

Apsilankę įmonės objektuose, sužinosite apie geriamojo vandens gavybos, gerinimo ir tiekimo procesus, taip pat apie nuotekų surinkimo, valymo ir dumblo tvarkymo procesus. Išgirsite Šiaulių miesto vandentvarkos ūkio vystymosi istoriją, pamatysite įdomių ir reikšmingų muziejaus eksponatų.

Ekskursijos vyksta visus metus ir skirtos visiems, pageidaujantiems daugiau sužinoti apie Šiaulių vandentvarkos ūkio veiklą, darbo rezultatus, problemas ir planus, taip pat norintiems pabendrauti su įmonės specialistais.
 
DĖMESIO! Atsižvelgiant į susidariusią situaciją dėl COVID-19, šiuo metu ekskursijos UAB „Šiaulių vandenys“ objektuose neorganizuojamos ir neplanuojamos. Atsiprašome už nepatogumus.

Vandentvarkos muziejus
Kviečiame apsilankyti Vandentvarkos muziejuje, kuris yra įkurtas 1974 m. Šiaulių vandentiekio bokšte.

Vandentiekio bokštas pradėtas statyti 1939 m. pagal Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus P. Morkūno brėžinius ir kai kuriuos inžinieriaus A. Janulionio darbo brėžinius. Hitlerinės okupacijos metais vandentiekio bokšto statyba buvo nutraukta. Statybos darbai atnaujinti tik po karo, 1945 m. birželio pabaigoje. Bokšto statybos darbams vadovavo inžinierius Jonas Vencius.

Vandens bokšto statyba užbaigta 1948 metų pabaigoje. Netrukus 700 kub. metrų bokšto rezervuaras buvo pripildytas požeminio vandens iš pirmosios tais pačiais metais pastatytos Šiaulių miesto Lepšių vandenvietės. 1948 m. spalio 30 d. vanduo paleidžiamas į miesto tinklą. Ši data laikoma oficialia miesto centralizuoto vandentiekio ir savarankiškos vandens tiekimo įmonės įkūrimo data.
 
Bokšto aukštis – 45,37 m. Pastatas yra 4 aukštų su rūsiu. Statinys turi įdomių ir charakteringų architektūrinių detalių (dekoruotas vertikaliais piliastrais, langais) – tai svarbi dominantė miesto centrinės dalies panoramoje.

Įamžinant vandentvarkos ūkio pasikeitimus, dirbančių žmonių pasiekimus, 1974 m. pirmame bokšto aukšte buvo įkurtas Vandentvarkos muziejus, kuriam 1983 m. suteiktas visuomeninio muziejaus vardas. II, III, IV aukštuose – tarnybinės patalpos. 1991 m. vandens bokštas atjungtas nuo vandentiekio tinklų, o iki tol buvo naudojamas pagal paskirtį – tiekė miestui vandenį.

Muziejus – unikalus, nes jo ekspozicija išdėstyta 100 kv. m plote ratu pagal apvalų bokšto perimetrą.

Muziejaus ekspozicija turtinga ir įvairi: joje atsispindi bendrovės istorija ir šiandieniniai veiklos rezultatai, miesto vandentiekio ir nuotakyno raidos etapai, ūkio plėtojimas ir modernizavimas, bendrovės kolektyvo tradicijos.

Įdomiausi eksponatai XX amžiaus pradžios nuotraukos, kurias galima laikyti muziejine retenybe. Relikvijos byloja ne tik apie vandentiekio ir nuotakyno statybos eigą, bet ir apie dalį Šiaulių miesto istorijos. Ne mažiau įdomūs surinkti ir išsaugoti darbo įrankiai, prietaisai, įrenginių maketai.

Vandentvarkos muziejuje pabuvojo svečiai iš įvairių pasaulio šalių, apie tai liudija Svečių knygos įrašai anglų, vokiečių, rusų, norvegų, švedų, suomių ir kitomis kalbomis.
 
Vandentiekio bokšto sienoje atidengtas unikalus raudonų plytų kryžius
 
2020 m. atliekant vandentiekio bokšto išorinės apdailos remontą, UAB „Šiaulių vandenys“ atidengė bokšto sienoje išmūrytą raudonų plytų kryžių, apie kurį ne kartą liudijo Šiaulių miesto garbės pilietis profesorius Vytenis Rimkus.
 
Ieškant šio unikalaus istorinio paminklo, buvo vadovaujamasi V. Rimkaus eskiziniu bokšto piešiniu bei archyvine nuotrauka, kuriuose ir buvo pažymėta menama išmūryto kryžiaus vieta. Pradėjus ardyti tinką nurodytoje vietoje, ties trečio aukšto lango stogeliu, maždaug 14 metrų aukštyje, buvo atidengta raudonų plytų pakyla. Ardant toliau, atvertas ir pats kryžiaus ženklas, vietomis apgadintas ir patrupėjusiomis plytomis.
 
Tvarkant šį unikalų istorinį paminklą, buvo nuvalytas stačiakampio formos mūro plotas, sutampantis su bokšto langų piliastro pločiu. Atstatant kryžiaus formą, permūryta 13 analogiškų plytų. Mūras buvo impregnuotas apsauginiu gruntu nuo įmirkimo. Ši priemonė atidengtam paminklui suteikė sodresnį spalvų vaizdą.
 
Kryžiaus atsiradimo istorija
 
Profesoriaus V. Rimkaus liudijimu, vandentiekio bokštas pradėtas statyti tarpukariu, 1939 metais, iš raudonų plytų. 1940 m. atėjus tarybinei valdžiai, naujai politinei sistemai, bokšto statyba buvo tęsiama šviesiomis plytomis. Pereidami iš vienos spalvos į kitą, mūrininkai išmūrijo raudoną kryžių, atgręžtą į Vasario 16-osios gatvę, kaip tam tikrą pasipriešinimo ženklą, prasidėjusiam puolimui prieš tikėjimą. Pasak V. Rimkaus, yra ir kita kryžiaus atsiradimo versija. Buvo kalbama, kad taip buvo pagerbtas šioje statyboje žuvęs darbininkas. Jo teigimu, tai buvo drąsus iššūkis, demonstracija. Per viršuje esantį langelį kryžių bandyta aptaškyti kalkėmis. Taip pusiau aptaškytas jis ir buvo gana ilgą laiką, kol viską paslėpė tinkas (vandentiekio bokštas užtinkuotas apie 1963 m.). Kalbėta, kad trys mūrininkai už tą propagandą buvo net represuoti.
 
Vandentiekio bokštas liudija dar vieną istorinį įvykį. Būtent ant bokšto 1989 m. vasario 16 dieną, po ilgų okupacijos dešimtmečių, pirmą kartą Šiauliuose vėl suplevėsavo trispalvė.


Dėl lankymo tartis iš anksto tel. (8 41) 59 22 57. Lankymas nemokamas.
Adresas: Vytauto g. 103, Šiauliai.
Dirba: pirmadienį–ketvirtadienį 8.00–17.00 val., penktadienį 8.00–15.45 val., pietų pertrauka 12.00–12.45 val.
Birutės vandenvietė
Kiekvienam iš mūsų svarbi geriamojo vandens kokybė, bet ar žinote kokį vandenį vartojate? Kuo skiriasi šulinio ir vandentiekio vanduo? Kokį vandenį sveika vartoti?

UAB „Šiaulių vandenys“ kviečia apsilankyti modernioje Birutės vandenvietėje, iš kurios patiekiama apie 60 proc. viso miestui reikalingo geriamojo vandens. Pažintinėje ekskursijoje pamatysite ir sužinosite apie geriamojo vandens gavybos, gerinimo ir tiekimo procesus. Vandenvietės specialistai papasakos, kokia vandentiekio vandens kokybė Šiauliuose ir kodėl sveika vartoti vandentiekio vandenį.

Dėl lankymo tartis iš anksto tel. (8 41) 59 22 57. Lankymas nemokamas.
Dirba: pirmadienį–ketvirtadienį 8.00–17.00 val., penktadienį 8.00–15.45 val., pietų pertrauka 12.00–12.45 val.
Nuotekų valykla
Švarus vanduo – gyvybės žemėje pagrindas. Be jo nei augalai žaliuotų, nei žuvys plaukiotų, nei paukščiai skraidytų, nei žmogus gyventų. Ir tik nuo žmogaus priklauso, ar mūsų žemės vanduo bus švarus.

Vanduo mums reikalingas įvairiems poreikiams. Vandenį mes geriame, naudojame gamindami maistą, skalbiame vandenyje, juo prausiamės, vandeniu plauname gatves, automobilius, skiedžiame chemikalus. Vanduo naudojamas gaminant dažus, plastmasę, tekstilę, popierių bei daugelyje kitų žmogaus gyvenimo sričių.

Buityje ir įmonių veikloje panaudotas vanduo, užterštas įvairiausiais teršalais, išleidžiamas į nuotekų tinklą. Užterštas vanduo vadinamas nuotekomis. Šiandieninių nuotekų sudėtyje yra įvairių skalbiklių, valiklių, kuriuose yra fosforo, paviršiaus aktyvių medžiagų, dezinfekavimo priemonių, baliklių, kuriuose yra chloro junginių, ir daug kitų aplinkai pavojingų cheminių medžiagų. Nuotekose gausu stambių neištirpusių teršalų (maisto likučių, asmens higienos priemonių, popieriaus, plastiko atliekų, įvairaus pluošto, smėlio, fekalijų, kt.), taip pat įvairių bakterijų, tarp jų ir patogeninių, itin pavojingų sveikatai. Labiausiai toksiškos yra nevalytos gamybinės nuotekos. Pramonės įmonių nuotekų užterštumas priklauso nuo veiklos specifikos. Tokiose nuotekose gausu sunkiai skaidomų organinių medžiagų, azoto, fosforo, sunkiųjų metalų ir kitų įvairių pavojingų medžiagų.
 
Nuotekos yra pavojingos aplinkai, todėl teršalus būtina išvalyti.

UAB „Šiaulių vandenys“ kviečia apsilankyti modernioje nuotekų valykloje ir sužinoti apie nuotekų surinkimo ir valymo procesus. Šioje pažintinėje ekskursijoje pamatysite, kaip įrenginiai valo skirtingus teršalus ir kaip nuotekos tampa švariu vandeniu. Nuotekų valyklos specialistai atskleis, kodėl Šiaulių miestas buvo vadinamas „karštuoju tašku“ ir kur nuteka išvalytas vanduo.  

Dėl lankymo tartis iš anksto tel. (8 41) 59 22 57. Lankymas nemokamas.
Adresas: Jurgeliškių k. 5, Šiaulių kaimiškoji seniūnija, Šiaulių rajonas.
Dirba: pirmadienį–ketvirtadienį 8.00–16.45 val., penktadienį 8.00–15.30 val., pietų pertrauka 12.00–12.30 val.
Dumblo apdorojimo įrenginiai
Valant nuotekas, susidaro nemažai nuosėdų – skystojo dumblo, kuriame yra ne tik daug naudingų augalams maisto medžiagų, bet ir ekologiniu požiūriu kenksmingų teršalų. Dėl pramonės įmonių išleidžiamos taršos Šiaulių nuotekų valykloje susidarančiame dumble randama sunkiųjų metalų. Dėl didelės sunkiųjų metalų (chromo junginių) koncentracijos dumblas netinkamas nei tręšti, nei miškininkystėje, nei rekultivuoti. Todėl jam tvarkyti turi būti taikomos kitos alternatyvos, kaip deginimas. Šiauliuose dumblas yra pūdomas dumblo apdorojimo įrenginiuose, išgaunant biodujas, o jas deginant, gaminama šilumos ir elektros energija.

UAB „Šiaulių vandenys“ kviečia apsilankyti ir apžiūrėti modernius dumblo apdorojimo įrenginius. Šioje pažintinėje ekskursijoje sužinosite, kaip susidaro nuotekų dumblas, kaip jis pūdomas, džiovinamas ir kaip gaminama šilumos bei elektros energija. Nuotekų valyklos specialistai papasakos, kiek pagaminama energijos ir kur ji naudojama.    

Dėl lankymo tartis iš anksto tel. (8 41) 59 22 57. Lankymas nemokamas.
Adresas: Jurgeliškių k. 5, Šiaulių kaimiškoji seniūnija, Šiaulių rajonas.
Dirba: pirmadienį–ketvirtadienį 8.00–16.45 val., penktadienį 8.00–15.30 val., pietų pertrauka 12.00–12.30 val.
Paskutinį kartą redaguota: 2020-10-12