Lepšių vandenvietės rekonstrukcija ir vandens gerinimo įrenginių statyba

Atgal
 
Projektas finansuotas pagal Lietuvos 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 5.3.2 konkretų uždavinį „Didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą“.

Projekto tikslas – pagerinti vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybę ir taip didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą.

Projekto vertė – 1,98 mln. eurų (be PVM). Projektas finansuotas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo (95 proc.) ir UAB „Šiaulių vandenys“ lėšomis (5 proc.). Projektą vykdė UAB „Šiaulių vandenys“. Statybų rangovas – UAB „LitCon“ kartu su partneriu UAB „Infes“.


Problema
Lepšių vandenvietė – pirmoji miesto vandenvietė, pradėta eksploatuoti 1948 m. Iš šios vandenvietės iki 2013 m. miestui buvo tiekiama apie 11 proc. vandens kiekio.

2013 m. rugpjūčio mėnesį geriamojo vandens tiekimas iš Lepšių vandenvietės buvo sustabdytas dėl planuojamos rekonstrukcijos. Šią vandenvietę buvo būtina rekonstruoti, nes iš jos tiekiamo geriamojo vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ pagal 2 parametrus, t. y. bendrosios geležies ir amonio kiekis viršijo nustatytus rodiklius. 2013 m. duomenimis, bendrosios geležies vidutinė vertė buvo 421 μg/l, maksimali - 467 μg/l (norma -200 μg/l). Amonio vidutinė vertė buvo 0,57 mg/l, maksimali - 0,64 mg/l (norma – 0,50 mg/l), tačiau vartotojams paduotame vandenyje amonio kiekis svyruodavo nuo 0,003 iki 0,10 mg/l. Amonis yra gamtinės kilmės ir vandentiekio vamzdyne dėl nitrifikacijos proceso virsta į nitratus. Vartotojams paduotame vandenyje nitratų rasta nuo 1,0 iki 2,0 mg/l (norma 50,0 mg/l), o nitritų nuo 0,001 iki 0,04 mg/l (norma 0,5 mg/l).

UAB „Šiaulių vandenys“ primena gyventojams, kad geležis ir amonis yra indikatoriniai rodikliai, net ir padidėję jų kiekiai neturi kenksmingo poveikio žmonių sveikatai. Tačiau bendrovė, norėdama užtikrinti geriamojo vandens kokybės reikalavimus pagal visus Lietuvos higienos normos rodiklius, siekė rekonstruoti Lepšių vandenvietę.

Įgyvendinus projektą, iš Lepšių vandenvietės tiekiamo geriamojo vandens kokybė atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2003 reikalavimus pagal visus rodiklius. Tai sudarė galimybę į centralizuotus tinklus tiekiamo geriamojo vandens kiekį iš šios vandenvietės padidinti iki 40 proc. nuo viso bendro geriamojo vandens poreikio. Likę 60 proc. vandens į gyventojų namus atkeliauja iš Birutės vandenvietės, kuri rekonstruota 2000 m.

2015 m. bendrovės užsakymu parengus studiją vandenviečių darbo optimizavimo klausimais, paaiškėjo, kad ir ekonominiu, ir vandens kokybės požiūriu naudinga uždaryti trečią bendrovės eksploatuojamą Bubių vandenvietę. Vandens tiekimas iš šios vandenvietės buvo nutrauktas 2015 m. gruodžio mėnesį.

Rekonstravus Lepšių vandenvietę, kokybiškas geriamasis vanduo pasiekia daugiau Šiaulių miesto ir priemiestinių gyvenviečių gyventojų.
Projekto eiga
2014 m. gegužės 12 d. UAB „Šiaulių vandenys“ ir UAB „LitCon“ kartu su partneriu UAB „Infes“ pasirašė rangos sutartį. Projekto trukmė - 16 mėn. Per šį laikotarpį bus atlikta Šiaulių miesto Lepšių vandenvietės rekonstrukcija ir pastatyti vandens gerinimo įrenginiai.

2014 m. gegužės 12 d. UAB „Šiaulių vandenys“ ir UAB „Alresta“ pasirašė techninės priežiūros, įgyvendinant projektą, sutartį.

2014 m. gegužės 26 d. UAB „Šiaulių vandenys“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė projekto biudžeto lėšų naudojimo sutartį.

2014 m. birželio 4 d. FIDIC inžinieriaus paskelbta projekto darbų pradžia.

2015 m. kovo 9 d. Statybos darbų pradžia.

2015 m. lapkričio 25 d. Statybos darbų pabaiga, objektas pripažintas tinkamu naudoti.
Projekto darbai
Įgyvendinant projektą, Lepšių vandenvietėje atlikti šie pagrindiniai darbai:
  • pastatyti vandens ruošimo įrenginiai;
  • rekonstruota atskirų gręžinių technologinė dalis, atliktas gręžinių paviljonų remontas;
  • rekonstruota antrojo kėlimo siurblinės technologinė dalis, atliktas pastato išorės ir vidaus remontas;
  • rekonstruoti vandenvietės lauko tinklų vamzdynai;
  • perkelta dezinfekavimo įranga į sklendžių kameros pastatą;
  • įrengti papildomi reikalingi vandentiekio vamzdynai vandenvietėje;
  • pakeistos fasoninės dalys ir armatūra dalyje šulinių ir kamerų;
  • rekonstruota sklendžių kameros technologinė dalis, atliktas pastato išorės ir vidaus remontas;
  • rekonstruota vietinės nuotekų siurblinės technologinė dalis, atliktas pastato išorės ir vidaus remontas;
  • atstatytas darbų metu sugadinta aplinka (takai, asfaltbetonio danga, gatvės bortais, žolynai);
  • rekonstruotos antrojo kėlimo siurblinės, nuotekų siurblinės, sklendžių kameros ir gręžinių elektrinę dalis;
  • automatizuotas technologinių procesų valdymas vandenvietėje;
  • rekonstruotos elektros tinklo, ventiliacijos, šildymo ir apšvietimo sistemos;
  • rekonstruota vandenvietės vaizdo stebėjimo sistema;
  • visuose vandenvietės objektuose įrengta apsauginė - priešgaisrinė signalizacija;
  • atlikti pastatytų įrenginių bandymai, paleidimo ir derinimo darbai.
Paskutinį kartą redaguota: 2020-09-02