Nuotekų tvarkymas

Kai panaudojame vandenį, mes jį užteršiame. Jis būna purvinas, nemalonaus kvapo, pilnas visokių priemaišų ir teršalų: maisto atliekų, riebalų, valiklių ir skalbiklių, fekalijų, įvairių šiukšlių, smėlio, net nuodingų medžiagų. Užterštą vandenį vadiname nuotekomis. Nuotekos yra pavojingos aplinkai, todėl teršalus būtina išvalyti.

Nuotekos teka savitakiu nuotakynu. Vietose, kur yra kalnuotas reljefas, nuotekoms pumpuoti naudojami siurbliai, mieste jų yra 76. Siurblinės pumpuoja nuotekas iki pagrindinės siurblinės, kuri 8 km slėgine linija saugiai transportuoja nuotekas į modernią Šiaulių miesto nuotekų valyklą, esančią atokiai už miesto – Jurgeliškių kaime 5, Šiaulių rajone. Valykloje kasdien išvaloma apie 22 tūkst. m³ nuotekų.

Iš pradžių nešvarus vanduo apvalomas mechaniškai. Nuotekos teka pro smulkias grotas – jos sulaiko stambias šiukšles (maisto likučius, asmens higienos priemones, popierių, lapus, įvairų pluoštą, kt.). Grotų tarpų dydis – 3 mm, todėl visi nešmenys, stambesni nei 3 mm, sulaikomi ir nepatenka į tolimesnį nuotekų valymą. Ant grotų susiformavęs nuogriebų kilimas padeda surinkti riebalus ar tepalus. Surinktos atliekos (kasdien apie 110 kg) nukreipiamos į konteinerį ir išvežamos į sąvartyną.

Grotose apvalytos nuotekos patenka į smėliagaudes. Jose pašalinamas smėlis, žvyras (sulaikomų dalelių dydis nuo 0,25 mm). Surinktos atliekos nukreipiamos į konteinerį ir išvežamos į sąvartyną. Mechaniškai valant nuotekas, svarbu sulaikyti stambiuosius nešmenis ir abrazyvines medžiagas, kad jos nepatektų į tolimesnį nuotekų valymo procesą ir nesutrikdytų įrenginių.

Tuomet nuotekos patenka į pirminius nusodintuvus. Sumažėjus nuotekų tėkmės greičiui, į baseino dugną nusėda skendinčios kietosios, organinės ir kitos neištirpusios dalelės. Iš nuosėdų susidaro pirminis dumblas, didžiąją jo dalį sudaro organinės medžiagos. Dumblas požeminiais vamzdynais nukreipiamas į dumblo rezervuarą. Čia jis sumaišomas ir paduodamas į pūdytuvus apdoroti. Likusios plūduriuoti dalelės surenkamos putų surinktuvu ir nukreipiamos į riebalų siurblinę.

Toliau nuotekos nukreipiamos į veikliojo dumblo reaktorius (rezervuarus), kur vyksta biologinis nuotekų valymas veikliuoju dumblu. Veiklųjį dumblą sudaro mikroorganizmai. Jie skaido ir kaip maistą naudoja organinius nuotekų teršalus. Orapūtės pučia orą ir maišo vandenį, kad dumblas nenusėstų ir mikroorganizmai būtų aprūpinami deguonimi. Jei į nuotekas patektų dideli kiekiai nuodingų medžiagų, mikroorganizmai gali žūti ir teršalai liktų neišvalyti. Tektų mikroorganizmus naujai užauginti.

Po biologinio valymo nuotekos patenka į antrinius nusodintuvus. Šie įrenginiai atskiria išvalytą vandenį nuo susidariusio veikliojo dumblo (tai dribsnių pavidalo pilka, gelsvai rusva ar ruda mikroorganizmų (bakterijos, žiuželiniai, amebos, infuzorijos, verpetės, helmintai) masė, skaidanti teršalus). Išvalytas ir nuskaidrintas vanduo nukreipiamas į išleistuvą, o dumblas – į dumblo rezervuarą. Iš rezervuaro dalis dumblo keliauja į dumblo apdorojimą, o kita dalis grąžinama į veikliojo dumblo reaktorius.

Nuotekų valykloje išvalytas vanduo (kasdien apie 22 tūkst. m³) požeminiu kanalu išleidžiamas į atvirą vagą, o iš jos patenka į Kulpės upę. Po ilgos kelionės vanduo vėl švarus ir grąžinamas į aplinką – Kulpės, Mūšos ir Lielupės upėmis pasiekia Baltijos jūrą Latvijos pakrantėje.

 

Bendrovės Vandens tyrimų laboratorija periodiškai ima nuotekų mėginius ir kontroliuoja teršalų šalinimo bei technologinio proceso efektyvumą, o taip pat prižiūri po valymo išleidžiamo vandens kokybę. Laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad miesto valymo įrenginiuose nuotekos išvalomos pagal Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir Helsinkio konvencijos aplinkosauginius reikalavimus, o pagal kai kuriuos rodiklius – ženkliai geriau.