2025 m.

Šiaulių pietinio rajono garsenybė, didžiųjų apuokų jauniklė patelė bus viliojama už miesto, į Jurgeliškių kaimą Šiaulių rajone, kur veikia Šiaulių miesto nuotekų valykla. Liepos 14-osios vakarą šioje teritorijoje išleisti trys nelaisvėje išperinti ir užauginti vienerių metų didieji apuokai patinai. Tokiu būdu tikimasi suporuoti jauniklius ir gausinti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paukščių populiaciją.

 

 

Pietinio rajono didžiųjų apuokiukų migracija yra neišvengiama, tad asociacijai „Ekosistemų apsaugos centras“ vadovaujantis biologas Petras Adeikis šiems pokyčiams ruošiasi iš anksto. Išstudijavęs žemėlapį ir apžiūrėjęs potencialias vietas, didžiųjų apuokų augintojas nusižiūrėjo UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų valyklos teritorijos gretimybes, kur maždaug 84 ha plote telkšo senosios dumblo aikštelės, virtusios tvenkiniais, apsuptos miškų ir laukų. 

 

Tarybiniu laikotarpiu įrengtos technologinės aikštelės buvo naudojamos nuotekų dumblui sandėliuoti, tačiau dabar šie baseinai jau nebenaudojami. Per kelis dešimtmečius virš dumblo natūraliai susiformavo gamtinis vandens sluoksnis, aikšteles paversdamas vandens telkiniais, primenančius ežerus, kuriuose įsikūrė gausios įvairių paukščių kolonijos. 

 

„Paukščių buveinėms dumblo tvenkiniai nekenkia, – sako UAB „Šiaulių vandenys“ Gamybos departamento vadovė Rita Eizintienė. – Virš nusėdusio dumblo susidarė vandens sluoksnis ir tai yra palanki terpė vandens gyvūnams bei paukščiams klestėti. Jų gausa tik įrodo, kad senoji dumblo tarša tiek žalos nebedaro. Į aikštelių teritoriją ribojamas žmonių patekimas, o tai dar viena aplinkybė, užtikrinanti paukščių buveinėms palankias sąlygas.“

 

P. Adeikio manymu, nuotekų valyklos gretimybės yra ideali vieta gyventi ir veistis apuokams, nes jie turėtų pakankamą mitybinę terpę. 

 

„Didieji apuokai yra sėslūs paukščiai, jie kuriasi miško pakraščiuose, prie palaukių, šlapynių, ir įsitvirtina toje teritorijoje, kur netrūksta grobio nei vasarą, nei žiemą. Čia esant tokiai gausiai paukščių įvairovei, apuokams nereikėtų sezoniškai migruoti, taip jų neprarastume. Kadangi didžiųjų apuokų populiacija Lietuvoje yra labai maža, manoma, kad iš viso peri apie 20 porų, mes turime juos pasaugoti ir pagloboti“, – sako P. Adeikis.

 

 

UAB „Šiaulių vandenys“ prisijungė prie asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ vykdomos iniciatyvos didinti bioįvairovę nuotekų valyklos gretimybėse ir sutiko bendradarbiauti į gamtinę aplinką paleidžiant išveistus didžiuosius apuokus.

 

Birželio pabaigoje asociacija atokioje nuotekų valyklos teritorijoje, pamiškėje, įrengė adaptacinį voljerą, kuriame apgyvendino tris praėjusių metų ritimosi apuokus patinėlius. Jaunikliai buvo išperinti ir užauginti P. Adeikio didžiųjų apuokų veislyne. 

 

Būdami narve, paukščiai apie tris savaites pratinosi prie naujos aplinkos ir garsų, kad ateityje sklindantis automobilių ir įrengimų ūžimas jų neišbaidytų.

 

Į gamtą didieji apuokai paleisti liepos 14-osios vakarą – voljeras buvo atidarytas ir paukščiai išskrido patys. P. Adeikio teigimu, vėlyvas laikas pasirinktas neatsitiktinai. Išleidus dieną, apuokai gali išskristi kažkur toliau arba juos gali užpulti paukščiai. Prietema leidžia apuokams saugiai apsidairyti ir apsiprasti naujoje vietoje.   

 

 

Pasak biologo, jei apuokai apsigyvens šioje teritorijoje, tai nuotekų valyklos darbuotojai tikrai juos matys ir girdės, ypač žiemą – jie pradės ūbauti nuo ankstyvų sutemų. Svarbus vaidmuo adaptuojant apuokus naujoje vietoje tenka ir UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų valyklos darbuotojams. Jie turės galimybę prisidėti saugant nykstančią didžiųjų apuokų rūšį. 

 

P. Adeikis prašo darbuotojų pastebėti apuokų elgesį. Pasak mokslininko, nelaisvėje išveisti paukščiai neturi raumenų masės, nes neturėjo galimybės skraidyti ir natūraliai medžioti. Būdami gamtoje jie turi sutvirtinti raumenis, kad galėtų normaliai skristi, o taip pat išvystyti savisaugos instinktą.

 

„Paukščio tupinčio ant žemės trigdyti negalima, tokiu atveju būtina pranešti man, – instruktuojant nuotekų valyklos darbuotojus pabrėžia P. Adeikis. – Gali būti, kad apuokas taip medžioja, gal gaudė kokią pelę ar kitą graužiką. Tačiau gali būti ir susižeidęs ar nusilpęs. Griežtai draudžiama šerti. Čia tiek paukščių, tai jiems išsimaitinti nebus jokios problemos. Apuokų grobis ir kritę gyvūnai ar keliuose partrenkti nepatyrę miško žvėrių jaunikliai.“

 

Biologas atkreipia dėmesį, kad apuokas nėra greito pakilimo, patelė sveria iki 3–4 kilogramų, todėl dalis paukščių, nutūpę ant kelio doroti gaišenos, nespėja pakilti artėjant automobiliui ir žūva po ratais.

 

„Didysis apuokas medžioja prietemoje, kai atakuoja, jis labai stiprus, tačiau dieną atviroje erdvėje apuokas labai pažeidžiamas. Jei tupi, jam šarka, strazdas ar zylė šokinėja ant galvos ir jis traukiasi, nieko tiems paukšteliams negali padaryti. Kranklys jam yra priešas numeris vienas, jie puola grupėmis. Jei kranklys žino, kur lindi apuokas, jis išsitrauks jį ir užkapos. Tai mažųjų paukščių savigyna“, – didžiųjų apuokų elgsenos ypatumus atskleidžia mokslininkas.

 

 

P. Adeikis tikisi, kad į laisvę paleisti patinėliai ūbaudami prisivilios Šiaulių pietinio rajono patelę ir sudarys porą. Iš trijų didžiųjų apuokiukų, išsiritusių šį pavasarį daugiabučio balkone, šiandien liko tik du, viena iš jų – patelė. Antrąją patelę liepos pradžioje pražudė elektros iškrova, kai apuokė nutūpė ant elektros stulpo laukuose. 

 

„Stebėsime patelės migraciją, jai uždėtas siųstuvas. Išmatavome, iki pietinio yra 6–7 km, tai visai netoli. Netgi susiūbavę patinėliai gali prisivilioti patelę. Jei ji atskristų čia, o ji vis vien pradės skraidyti, nes tėvai gruodį pradės poruotis ir grūs vaikus laukan, tai jauniklė, pamačiusi tokį kiekį paukščių, tikėtina, apsistotų“, – viliasi P. Adeikis. 

 

Pasak biologo, didžiųjų apuokų sėkmingas dauginimasis labai priklauso nuo porų genetinės įvairovės. 

 

„Šie apuokai yra skirtingo kraujo ir būtų gerai, kad ateityje sudarytų porą, tai užtikrintų populiacijos augimą. Didieji apuokai yra labai reti, todėl ypač opi kraujomaišos problema, giminingos poros nesusilaukia palikuonių. Džiaugtumėmės, jei čia įsikurtų pora, turėtume užimtą nišą“, – sako P. Adeikis.

 

Biologas pastebi, kad pietinio patelė tik antraisiais metais lytiškai subręs, tad šiemet dar nesiporuos. Anot jo, visi trys patinai šioje teritorijoje negalės būti, jie patys vieni kitus išstums ir teritorijoje liks tik vienas patinas. 

 

„Apuokai negyvena pulkais, jie gyvena poromis, jų negali vienoje vietoje būti šimtas kaip kokių varnėnų ar kirų. Jei vienam kas atsitiko, ta teritorija lieka tuščia“, – apie itin jautrią populiacijos išlikimo problemą aiškina mokslininkas.

 

P. Adeikio teigimu, didžiųjų apuokų populiacijos būklę gali pagerinti peraviečių apsauga.

 

„Apuokai lizdų nesuka. Jie gali užimti kito didelio paukščio lizdą, bet dažniausiai didieji apuokai peri ant žemės ir tai yra didelė bėda. Šernai ar plėšrūnai nustumia patelę ir sunaikina dėtį, – sako P. Adeikis, pabrėždamas, kad peravietę patogiausia apsaugoti, kai apuokai įsikuria ant specialiai įrengtos platformos ar stogo, kaip, pavyzdžiui, pietinio rajono daugiabučio balkone. – Tada galima ir videokamerą pastatyti, stebėti, ar paukščiukams nieko neatsitiko, kai jaunikliai auga.“

 

Biologas viliasi, kad kažkuri nuotekų valyklos statinių plokštuma taps didžiųjų apuokų lizdaviete. Pasak R. Eizintienės, apuokai, įsikūrę ne ant technologiškai svarbaus stogo, jokios įtakos vykdomiems procesams neturėtų. 

 

UAB „Šiaulių vandenys“ prisidėdama prie didžiųjų apuokų populiacijos gausinimo siekia atkreipti visuomenės dėmesį, kaip svarbu tausoti trapią gyvąją aplinką. 

 

„Bioįvairovės gyvybingumas ir klestėjimas įvairiose ekosistemose didele dalimi priklauso ir nuo žmogaus veiklos, nuo mūsų atsakingo elgesio. Bendrovės veikla yra draugiška aplinkai. Prie augalų ir gyvūnų rūšių išsaugojimo įmonė prisideda kasdien tvarkydama miesto nuotekas, – sako R. Eizintienė, pabrėždama, kad aplinkos tarša nuotekomis daro didžiulę žalą gamtai. – Jei nevalytos nuotekos patektų į aplinką, skurstų ar išnyktų kai kurios floros ir faunos rūšys, o sutrikus mitybos grandinėms, sunyktų ir bioįvairovė.“