2020 m.

Džiovintas nuotekų dumblas bus deginamas „Akmenės cemento“ gamykloje

2020 m. sausio 02 d.

Jau nuo vasario mėnesio UAB „Šiaulių vandenys“ perduos AB „Akmenės cementas“ deginti nuotekų valymo dumblo apdorojimo procese susidarantį džiovintą dumblą. Bendrovei įvykdžius pirkimą, 2019 m. gruodžio 10 d. buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis. UAB „Šiaulių vandenys“ yra pirmoji įmonė Lietuvoje išsprendusi apdoroto džiovinto dumblo utilizavimo problemą, kuri šalyje nebuvo sprendžiama nuo pat 2012 metų, kai buvo pastatyti Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginiai.
 
Kasmet planuojama perduoti apie 1500 tonų džiovinto dumblo
 
Dar 2017 m. AB „Akmenės cementas“ suplanavo investicijas ir per porą metų įsirengė reikalingą įrangą dumblui priimti. Dabar gamykloje galima deginti džiovinto dumblo granules kaip alternatyvų kurą. Džiovinto dumblo energinė vertė – apie 11–13 megadžaulių kilograme, taigi savo kaloringumu jis prilygsta rudajai angliai arba prastesnės kokybės medienai. Cemento gamybai bus naudojama šiluma, o po degimo – ir pelenai. Taip apdoroto džiovinto dumblo problema bus išspręsta maksimaliai, nepaliekant jokių atliekų.
 
UAB „Šiaulių vandenys“ per metus planuoja perduoti apie 1500 tonų iki 8 proc. drėgnumo susidarančio džiovinto dumblo. Per parą jo susidaro apie 5–7 tonos. Džiovintos granulės bus išvežamos 2–3 kartus per savaitę AB „Akmenės cementas“ cementovežiais. Už džiovinto dumblo transportavimą ir sutvarkymą UAB „Šiaulių vandenys“ mokės po 13,30 Eur (be PVM) už toną.
 
Prisideda prie atsakingos aplinkosaugos
 
Bendradarbiavimo nauda yra abipusė ir ekonominiu, ir aplinkosauginiu požiūriu. UAB „Šiaulių vandenys“ nebekaups džiovinto dumblo saugyklose, o AB „Akmenės cementas“, pereidama prie džiovinto dumblo deginimo, kuris laikomas atsinaujinančiu energijos šaltiniu, mažins anglies naudojimą ir taip tausos aplinką.
 
Tokiu būdu UAB „Šiaulių vandenys“ kryptingai prisideda prie atsakingos aplinkosaugos ir žiedinės  ekonomikos, kai taršos šaltinis – džiovintas nuotekų dumblas – yra paverčiamas naudingu energijos produktu – šilumos energija, o pelenai panaudojami produkcijos – cemento – gamyboje.
 
Tuštės ir dumblo saugyklos
 
UAB „Šiaulių vandenys“ saugyklose jau yra prikaupusi apie 6,5 tūkst. tonos džiovinto dumblo. Bendrovė jau susiduria su problema, kur jį sandėliuoti, o ateityje dėl to neišvengtų ir baudų. Deja, sukauptas dumblas netinka deginti, nes yra per drėgnas. Taip pat netinka nei tręšti, nei miškininkystėje, nei rekultivuoti, nes priskiriamas III užterštumo kategorijai dėl jame esančios didelės chromo koncentracijos, kuris dumble nusėda valant nuotekas.
 
Tačiau dabar saugyklos bent jau nebepilnės. Nebereikės ir maišų džiovintoms granulėms pakuoti, kurių reikėdavo 6–7 vienetų per parą. Bendrovė planuoja per 4 metus ištuštinti ir saugyklas. Kasmet po 1,5 tūkst. tonos džiovinto dumblo UAB „Šiaulių vandenys“ perduoda Šiaulių regiono nepavojingų atliekų tvarkymo sąvartynui uždaromų sekcijų uždengimo ir apželdinimo darbams.
 
Nuo 2012 m., kuomet buvo pastatyti Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginiai, iš viso buvo išdžiovinta apie 11 tūkst. tonų dumblo. Iš jų apie 4,5 tūkst. tonos 2014-2019 m. buvo perduota sąvartynui rekultivuoti.
 
Trūksta valdžios iniciatyvos
 
UAB „Šiaulių vandenys“ džiovinto dumblo galutinio apdorojimo galimybių pradėjo ieškoti dar vykstant Šiaulių regioninių dumblo apdorojimo įrenginių statyboms. 2012 m. bendrovės užsakymu buvo parengta galimybių studija, kurioje išnagrinėtos kelios alternatyvos. Vertinat teisiniu, aplinkosauginiu ir ekonominiu aspektais labiausiai priimtinu metodu buvo pasirinktas monodeginimas vietoje. Deginant džiovintą dumblą gauta energija būtų panaudojama nuotekų valyklos energetiniams poreikiams.
 
Bendrovė siekė gauti paramą šiam projektui vykdyti iš Europos Sąjungos fondų, todėl atliko poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrą ir gavo teigiamą išvadą. Taip pat parengė poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, o 2015 m. baigė rengti investicijų projektą bei pirkimo dokumentus. Tačiau paaiškėjo, kad beveik 11 mln. eurų kainuojantis projektas nebus finansuojamas Europos Sąjungos fondų paramos lėšomis, nes tokie projektai nėra įtraukti į valstybės finansuojamų projektų sąrašus. Taip pat nebuvo ir lig šiol nėra parengta džiovinto dumblo galutinio sutvarkymo galimybių studija šalies mastu.
 
Kadangi bendrovė nepajėgi savo lėšomis pastatyti įrenginių, ieškojo racionaliausių sprendimo būdų. Ne kartą susivienijusios vandentvarkos įmonių ir pramonininkų asociacijos inicijavo diskusijas su šalies valdžia ir skatino šią problemą spręsti kompleksiškai.
Paskutinį kartą redaguota: 2020-01-02