Dumblo apdorojimas

Atgal

1
Valant nuotekas, susidaro nemažai nuosėdų – skystojo dumblo, kuriame yra ne tik daug augalams naudingų maisto medžiagų, bet ir ekologiniu požiūriu kenksmingų teršalų. Dėl Šiaulių pramonės įmonių išleidžiamos taršos miesto nuotekų valykloje susidarančiame dumble randama sunkiųjų metalų. Susidaręs užterštas dumblas yra pūdomas, išgaunant biodujas, o jas deginant, gaminama „žalioji“ elektros ir šilumos energija. Išpūdytas ir išdžiovintas dumblas yra deginamas.
2
Nuotekų dumblas susidaro pirminiuose (apie 83 m3 per parą.) ir antriniuose (apie 505 m3 per parą.) nusodintuvuose. Dumblas iš antrinių nusodintuvų yra sutankinamas centrifugomis ir jo lieka tik apie 57 m3 per parą. Susidaręs dumblas požeminiais vamzdynais nukreipiamas į rezervuarą, kuriame yra sumaišomas ir paduodamas į pūdytuvus, iš viso apie 140 m3 per parą.
3
Dumblas patenka į du pūdytuvus (kiekvienas po 3650 m³ talpos). Kad vyktų puvimo procesas, palaikoma  37oC dumblo temperatūra (mezofilinis procesas). Pūvant dumblui, išsiskiria biodujos, maždaug apie 14 MWh (2,5 tūkst. m³) per parą.
4
Pūdytuvuose susidariusios biodujos išvalomos nuo priemaišų (sieros junginių) ir kaupiamos 2100 m³ dujų talpykloje.
5
Iš talpyklos biodujos nukreipiamos į kogeneracinę šilumos ir elektros energijos jėgainę. Deginant dujas dujų deginimo katiluose, gaminama šilumos energija, o deginant kogeneratoriuose – elektros ir šilumos energija. Jėgainė gali dirbti naudodama biodujas, tačiau jų pritrūkus, kogeneratoriuose galima deginti gamtines dujas. Kadangi išgaunamų biodujų nepakanka reikalingam energijos kiekiui pagaminti, UAB „Šiaulių vandenys“ papildomai perka biodujų ir gamtinių dujų.
6
Deginant dujas šioje kogeneracinėje jėgainėje, per parą pagaminama apie 11 MWh elektros ir apie 20 MWh šilumos energijos. Tiek šilumos pilnai pakanka dumblo pūdytuvams šildyti bei apdorotam dumblui džiovinti. Elektros energijos pagaminama iki 50 proc. reikalingo kiekio, energija tiekiama nuotekų valymo bei dumblo apdorojimo technologiniams procesams.
7
Išpūdytas ir energiją atidavęs dumblas yra nusausinamas centrifugoje ir džiovykloje sudžiovinamas į granules. Per parą susidaro apie 4,8 tonos (SM) džiovinto dumblo granulių. Dėl užterštumo sunkiaisiais metalais, dumblas netinkamas nei tręšti, nei miškininkystėje, nei rekultivuoti. Galutiniam tokio dumblo sutvarkymui turi būti taikomos kitos alternatyvos, kaip deginimas.
8
Nuotekų valymo dumblo apdorojimo procese susidarantis taršus džiovintas dumblas yra perduodamas AB „Akmenės cementas“. Gamykla šias atliekas degina kaip alternatyvų kurą ir šilumos energiją bei pelenus panaudoja cemento gamybai. Džiovinto dumblo kaloringumas prilygsta rudajai angliai arba prastesnės kokybės medienai. Taip apdoroto džiovinto dumblo problema išsprendžiama maksimaliai, nepaliekant jokių atliekų ir neteršiant aplinkos.
9
UAB „Šiaulių vandenys“ Vandens tyrimų laboratorijos nuotekų tyrimų padalinys nuolat tiria dumblo kokybę. Gauti rezultatai padeda kontroliuoti dumblo pūdymo, džiovinimo ir kitus procesus. Taip pat laboratorijos tyrimai padeda nustatyti, ar dumblas yra tinkamas naudoti. Tiriami organinių medžiagų, sunkiųjų metalų ir daugelio kitų medžiagų kiekiai dumble, kurie ir nusako dumblo kokybę.
10
Nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo įrenginių darbas yra automatizuotas. Visas technologinis procesas stebimas nuotekų valyklos dispečerinės kompiuterių ekranuose. Esant sutrikimams, gaunamas aliarminis pranešimas ir tai leidžia darbuotojams operatyviai reaguoti bei šalinti gedimo priežastis. Ši sistema užtikrina patikimą ir saugų įrenginių darbą bei padeda išvengti žmogaus klaidų.

Paskutinį kartą redaguota: 2021-04-13