2017 m.

Dalis gyventojų geriamuoju vandeniu apsirūpina iš individualių šaltinių - šulinių ar gręžinių, o nuotekas kaupia nuotekų išsėmimo duobėse, rezervuaruose ar valo individualiuose valymo įrenginiuose. Dažnu atveju savarankiškai tvarkomos nuotekos teršia aplinką. Teršalai patenka į gruntinius vandenis ir taip grįžta į nuotekas išpilančių žmonių ar kaimynų šulinius. Tokiu būdu maistui ruošti naudojamas užterštas vanduo.

Tačiau netrukus individualių vandens šaltinių ir nuotekų tvarkymo būdų reikės atsisakyti, nes Aplinkos ministerija ruošia įstatymų pakeitimus, kad prisijungimas prie centralizuotų tinklų taptų privalomas. Griežtesni reikalavimai padės apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio.

Siekti šių tikslų Lietuva įsipareigojo dar 2004 m. stodama į Europos Sąjungą. Europos Komisija jau senokai atkreipė dėmesį į tai, kad nepaisant gerai vykdomos vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros šalyje, pernelyg lėtai didėja tais tinklais besinaudojančių gyventojų. Mažas vartotojų skaičius kenkia bendrai aplinkos būklei.

Kaip praneša Aplinkos ministerija, Europos Komisijos netenkina nuotekų išsėmimo duobių, rezervuarų priežiūra, individualių valymo sistemų darbas, apskritai, vietinis nuotekų tvarkymas. Būtent dėl to Komisija pradėjo Direktyvos pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, kuriai pasibaigus, jei nebus imtasi veiksmų, šaliai gali grėsti daugiamilijoninė bauda.

2009-2015 m. išplėtojus tinklus Šiauliuose ir Šiaulių rajono Ginkūnų gyvenvietėje, 3677 namų ūkiams buvo sudarytos sąlygos prisijungti prie centralizuoto vandentiekio ir 4128 namų ūkiams - prie nuotekų tvarkymo sistemos.

UAB „Šiaulių vandenys“ Abonentų aptarnavimo ir pardavimų departamento vadovė Silva Karpenkienė informavo, jog iki gegužės 1 d. prie centralizuotų tinklų prisijungė ir geriamojo vandens tiekimo sutartis sudarė 2480 namų ūkių arba 67 proc., o nuotekų tvarkymo - 3384 arba 82 proc. namų ūkių. Tačiau šioje statistikoje neatsispindi neprisijungę namų ūkiai, kuriems tokios galimybės buvo sudarytos dar iki tinklų plėtros projektų įgyvendinimo.

Delsiančius prisijungti UAB „Šiaulių vandenys“ jau ne kartą yra informavusi, jog tai juos įpareigoja „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas“. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, gyventojai, kuriems iki sklypo ribos yra nutiestas vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas, privalo per 12 mėnesių prisijungti prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų.

Aplinkos ministerijos teigimu, Europos Komisija, kuri kontroliuoja, kaip Lietuva vykdo vienas ar kitas Direktyvas, akcentuoja, kad esant tokiam paslaugų prieinamumui, 100 proc. gyventojų turi naudotis sukurta infrastruktūra, nes tik taip bus užtikrintas tinkamas nuotekų valymas ir nebus teršiama aplinka. Netrukus Aplinkos ministerija dar griežčiau apibrėš tokią prievolę teisės aktuose.

Pasak S. Karpenkienės, individualus nuotekų tvarkymas išties kelia labai daug problemų. Nors namų ūkiai turi galimybę jungtis prie centralizuotos nuotekų sistemos, vis dar naudojasi nuotekų išsėmimo duobėmis, rezervuarais, kurie dažniausiai yra nesandarūs ir teršia aplinką. Be to nuotekos nėra periodiškai išvežamos, talpos nevalomos, gyventojai nėra sudarę sutarčių su nuotekų vežėjais, neturi nuotekų vežimą pagrindžiančių dokumentų (kvitų, sąskaitų).

„Populiarus nuotekų talpų tūris yra 3 kub. m. Jei name gyvena 3 žmonės, tokia talpa prisipildo per 2-3 savaites ir jau reikia ją valyti, - pavyzdį pateikė Silva Karpenkienė. – „Šiaulių vandenys“ teikia nuotekų išvežimo paslaugą. Vieno kub. m kaina yra 4,85 Eur, tai šiuo atveju ši paslauga žmogui kainuotų 14,55 Eur. Tokia yra sąžiningai tvarkomų nuotekų kaina.

Tuo tarpu prisijungus prie centralizuoto nuotekų tinklo, vieno kub. m nuotekų tvarkymo kaina yra 1,36 Eur, o už 3 kub. m reikėtų mokėti 4,08 Eur.

Akivaizdu, jog gyventojui visiškai neapsimoka savarankiškai tvarkyti nuotekų. Tačiau „brangiau“ tvarkančių nuotekas Šiauliuose yra per 700 namų ūkių. Galima daryti prielaidą, jog ieškoma neteisėtų būdų tvarkyti nuotekas.“

Dalis namų ūkių buitines nuotekas tvarko individualiuose nuotekų valymo įrenginiuose. „Tačiau norint tinkamai eksploatuoti tokius įrenginius, reikia turėti žinių ar atitinkamą kvalifikaciją, - aiškino Silva Karpenkienė. – Dažniausiai šių įrenginių savininkai net neleidžia „Šiaulių vandenims“ paimti nuotekų mėginių ir patikrinti, ar laikomasi eksploatavimo taisyklių. Laboratorijoje atlikti tyrimai dažnu atveju gali patvirtinti, kad nuotekos neišvalomos tinkamai. Savininkai tai žino ir vengia bet kokių tyrimų. Už daromą žalą aplinkai jiems gresia baudos.“

„Visi namų ūkiai, neprisijungę prie centralizuoto nuotekų tinklo, potencialiai blogai tvarko nuotekas. UAB „Šiaulių vandenys“ tikrina tokius namų ūkius, tačiau ne visais atvejais bendrovės darbuotojai yra įleidžiami į privačią valdą“, - sakė S. Karpenkienė.

Vandentvarkos ūkį reglamentuojantys teisės aktai, kuriais vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi „Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisykles“, įpareigoja savivaldybės pareigūnus kontroliuoti, kaip namų ūkiai šalina buitines nuotekas iš vietinių nuotekų kaupimo rezervuarų, lauko tualetų, paplavų duobių. Taip pat tikrinti, ar sandarios nuotekų kaupimo talpos, ar gyventojai yra sudarę nuotekų išvežimo sutartis, ar turi apmokėjimo kvitus už nuotekų talpų išvalymo paslaugas.

„Šiaulių miesto savivaldybės atstovai kartu su UAB „Šiaulių vandenys“ specialistais vykdo tokius patikrinimus ir dažnais atvejais surašo pažeidimų aktus bei taiko baudas vadovaujantis LR administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsniu. Šis straipsnis, gyventojui pažeidus minėtas taisykles, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų. Tačiau piniginės baudos yra per mažos lyginant su daroma žala aplinkai“, - teigė Silva Karpenkienė.

S. Karpenkienė pažymėjo, kad šią problemą aštrina ir nelegalūs nuotekų vežėjai. Ne paslaptis, kad jie tokias paslaugas teikia pigiau ir gyventojui nepateikia jokių dokumentų. Išsiurbtas buitines nuotekas jie tiesiog nemokamai išpila į nuotekų šulinius uždarose teritorijose ar apleistose vietose.

Aplinkos ministerijos teigimu, dabartinė situacija netenkina Europos Komisijos ir Lietuva raginama imtis priemonių efektyviau spręsti šias problemas. Kol vyksta įstatymų pakeitimų parengiamieji darbai, siekiama dialogo su gyventojais, nes atsakomybė už neteisingą nuotekų tvarkymą tenka jiems. Gyventojai jau dabar raginami susitvarkyti ir nelaukti baudų, nes vis tiek turės prisijungti visi, pro kurių namus pravesti centralizuoti tinklai. Kitaip sakant, artimiausiu metu turės išnykti nuotekų surinkimo duobės, lauko tualetai ir vietiniai valymo įrenginiai.

Griežčiau bus kontroliuojami ir neprisijungę prie centralizuoto vandentiekio. Bendrovės duomenimis apie 33 proc. namų ūkių turi savo šaltinių vandenį – yra įsirengę šulinius ar gręžinius ir teigia, jog jiems nėra poreikio jungtis.

Neprisijungusius prie vandentiekio sistemos turi teisę kontroliuoti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas. Pareigūnai turi tikrinti, ar šuliniai ir gręžiniai įrengti teisėtai, ar įregistruoti VĮ Registrų centre, ar laikomasi eksploatavimo taisyklių. Esant pažeidimui, gali taikyti teisės aktuose numatytas poveikio priemones (įspėjimas, bauda).

Silva Karpenkienė tvirtino, jog UAB „Šiaulių vandenys“ yra perdavusi ŠRAAD Šiaulių miesto agentūrai atsisakiusių prisijungti gyventojų duomenis ir netrukus bus pradėti patikrinimai. Ji pabrėžė, jog nesvarbu, ar šulinys, gręžinys bus įrengtas teisėtai ar neteisėtai, įstatymų pakeitimuose bus numatyta prievolė namų ūkiams jungtis prie centralizuoto vandentiekio.

Dalis gyventojų negali prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų dėl finansinių sunkumų, todėl UAB „Šiaulių vandenys“ siūlo pagalbą. Bendrovė gali pakloti vandentiekio įvadą ir nuotekų išvadą iki pat namo išsimokėtinai. Gyventojui nereikės rūpintis nei dėl medžiagų, nei ieškoti rangovo darbams atlikti - viską padarys UAB „Šiaulių vandenys“.

Pirmiausia gyventojui reikia pateikti prašymą UAB „Šiaulių vandenys“ Klientų aptarnavimo tarnyboje (Vytauto g. 103), elektroniniu paštu aptarnavimas@siauliuvandenys.lt, arba paprastu paštu, nurodant kontaktinius duomenis. Bendrovė, gavusi prašymą, susisieks su gyventoju.

Bendrovės darbuotojai paskaičiuos darbų sąmatą ir kokiu laiku gali atlikti darbus. Vidutinė 1 m vandentiekio tinklo klojimo kaina yra 30-40 eurų, nuotekų - 40-50 eurų. Jei sąlygos tiks, gyventojui bus pasiūlyta sudaryti sutartį, pagal kurią jis galės išsimokėti už atliktus darbus per 2 metus.

„Siūlome gyventojams nelaukti patikrinimų ir baudų. Tada tikrai žmonės bus labai nepatenkinti. Anksčiau ar vėliau vis tiek reikės prisijungti, - tvirtino Silva Karpenkienė. - Tad raginame nedelsti ir iki spalio 1 d. prisijungti. O kol yra galimybė, pasinaudoti išsimokėjimo sąlygomis. Iki liepos 15 d. pateikus prašymą jungtis prie miesto vandentiekio ir nuotekų tvarkymo sistemos išsimokėtinai, vandens apskaitos mazgą bendrovė įrengs nemokamai.“

UAB „Šiaulių vandenys“ tikisi gyventojų supratingumo ir geranoriško bendradarbiavimo sprendžiant šias problemas. Naudotis centralizuota sistema yra šiuolaikiška, ekologiška ir ekonomiška.