Istorija



XVIII-XIX a. Šiauliuose jau sutinkama kanalų, sukonstruotų iš medinių vamzdžių.

Šiauliai vandentiekio neturėjo iki pat Pirmojo pasaulinio karo.

1900 m. kai kuriems pasiturinčiųjų namams jau pradedama centralizuotai tiekti vandenį.

Iki 1914 m. Karpio dvare (Rėkyvoje) veikė vandentiekis. Jo įrenginiai neišliko, sudegė gaisro metu.

Lietaus kanalizacijos klojimo darbai  Rūdės gatvėje. 1930 m.

 



1922 m. Šiauliuose įrengta 7031 m lietaus kanalų ir kitų dengtų kanalų. Didžiausią norą iš Lietuvos miestų statyti kanalizaciją pareiškė Šiauliai. Šiauliečiai jau turėjo nusižymėję plane žemės paviršiaus smulkią niveliaciją.

To meto šaltiniai teigė, kad vandentiekis higieniniu atžvilgiu irgi turįs didelę reikšmę. Tuo laikotarpiu vanduo, semiamas iš 3-4 m gylio šulinių, upių ir ežerų, nebuvo švarus.

Pirmieji kanalizacijos ir vandentiekio projektai pradėti rengti 1925 m.

Lietaus kanalizacijos klojimo darbai Vilniaus - Rūdės gatvių sankryžoje. 1930 m.

 



Po Pirmojo pasaulinio karo Šiauliai pradėjo ruoštis vandentiekio ir kanalizacijos darbams. Reikėjo paruošti topografinį miesto planą. Buvo kreiptasi į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto doc. inžinierių Steponą Kairį.

Vienas iš Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto studentų - technikų savo diplominiam darbui pasirenka temą „Apie Šiaulių miesto nukanalizavimą“.

1929 m. sausio 19 d. miesto Taryba pirmą kartą svarstė fekalinės kanalizacijos įvedimo klausimą ir pritarė miesto Valdybos pradėtiems paruošiamiesiems darbams, skyrė lėšų plano paruošimui.

Kanalizacijos kolektoriaus statybos darbai Tilžės g. 1932 m.

 

1929 m. birželio mėnesį Valdybos kvietimu kartu su S. Kairiu į Šiaulius atvyko žinomas vandentiekio-kanalizacijos specialistas Berlyno aukštosios technikos mokyklos prof. Briks. Tąkart surasta vieta vandenvietei - Salduvės piliakalnio papėdėje, o nešvariam vandeniui valyklą nuspręsta įrengti netoli Ginkūnų.

1930 m. lapkričio 19 d. miesto Taryba įgalioja miesto Valdybą paimti 500 000 litų paskolą kanalizacijos statybos darbams mieste.

Kanalizacijos tinklų statybos darbai Gluosnių - Dvaro g. sankryžoje. 1935 m.

 


1931 m. pradedami kloti fekalinės kanalizacijos tinklai. Visi darbai atliekami rankiniu būdu.

1932 m. mieste „vaterklozetus“ turėjo 238 butai.

1935 m. - intensyvių kanalizacijos - vandentiekio darbų pradžia.

1937 m. Šiauliuose „vaterklozetus“ turėjo 430 butų, o įrengtą vidaus vandentiekį - 652 butai.

Vandentiekio darbai Prūdelio rajone. Apie 1936 - 1937 m.

 

Iki 1937 m. pabaigos tarp Talkšos ir Ginkūnų ežerų iškasta duobė - sėsdintuvas, nuo jos iki Tilžės gatvės iškastas atviras griovys. Vanduo, praėjęs pro sėsdintuvą, buvo nuleidžiamas į Talkšos ežerą, o toliau - į Kulpės upelį. Toliau klojamos pagrindinės kanalizacijos linijos miesto link.

1938 m. užbaigus kloti pagrindines kanalizacijos linijas, pradedama ruoštis vandentiekio statybos darbams.

1938 m. gruodžio 31 d. Šiaulių burmistras Petras Linkevičius, kalbėdamas su laikraščio „Įdomus mūsų momentas“ korespondentu, sakė: „Ateinančiais metais vandentiekiui įrengti pradžia bus tikrai padaryta. Inžinierius S. Kairys pažadėjo pasiskubinti su vandentiekio plano sudarymu. Kai tą planą gausime, tuoj pradėsime jį vykdyti.“

Vandentiekio bokšto statybos darbai. 1939 m.

 


1939 m. balandžio 27 d. miesto burmistras P. Linkevičius paskelbė privalomą įsakymą Nr. 6 apie tai, kad Šiaulių miesto sodybų savininkai ir jų valdytojai privalo prijungti savo sodybas prie miesto kanalizacijos ir vandentiekio tinklo, kai gatvėj, per kurią jie susisiekia su savo sodyba, bus pastatytas kanalizacijos kanalas ir pravesti miesto vandentiekio vamzdžiai.

1939 m. savivaldybėje įvedamas vandentiekio ir kanalizacijos darbuotojo etatas, į šias pareigas paskiriamas inžinierius Adolfas Janulionis.

Kanalizacijos tinklų statyba Vilniaus g., Ch. Frenkelio fabriko rajone. Apie 1935 m.

 



1939 m. už pusę milijono litų nupirkta įvairaus diametro vamzdžių, priešgaisrinių hidrantų, sklendžių bei kitų medžiagų.

Nuo būsimo vandentiekio bokšto vietos pradėta kloti 300 mm skersmens vandentiekio linija, kuri ėjo K. Venclauskio, Ežero, Vilniaus gatvėmis iki Papievių gatvės. Kita jos atšaka - nuo bokšto teritorijos Vasario 16-osios gatve link Vilniaus gatvės.

Kanalizacijos tinklų statyba. Nedideliai mediniai poliai įkalami rankiniu būdu „barbarka“.

 


Visi vandentiekio ir kanalizacijos tinklų statybos darbai buvo atliekami rankiniu būdu, vanduo iš tranšėjų semiamas kibirais arba rankiniais siurbliais. Darbo jėga - iš darbo biržos samdomi bedarbiai.

Vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbams ketvirtojo dešimtmečio antroje pusėje yra vadovavęs miesto savivaldybės inžinierius Vladas Bitė, technikas Vladas Kašauskas.

Darbo jėga - iš Darbo biržos samdomi bedarbiai. 1939 m.

 

Tarpukario nepriklausomybės metais Šiauliuose paklota apie 6 km vandentiekio ir apie 9,6 km kanalizacijos tinklų. 1939 m. pradėti ruošti pamatai vandentiekio bokšto statybai. Vandenį buvo numatoma imti iš Salduvės kalno ištekančių šaltinių.

Miesto kanalizacijos ir vandentiekio tiesimą buvo numatyta užbaigti 1942 m. Bet nepriklausomybės praradimas ir karas sujaukė planus.

1940 metų vasario mėnesį pirmą kartą telefonų abonentų sąraše atsiranda Šiaulių miesto vandentiekio ir kanalizacijos skyrius.

Vandentiekio bokšto statybos pradžia. 1939 m.

 

1940 m. liepos mėn. Lietuva paskelbta Tarybų Socialistine Respublika.

Pagal Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus P. Morkūno brėžinius, užbaigus vandentiekio bokšto pamatų betonavimo darbus, vykdoma gelžbetoninių kolonų ir sienų statyba.

1941 m. vasario mėn. Šiaulių m. Vykdomasis komitetas svarstė naujai statomos ligoninės vandentiekio ir kanalizacijos klausimą. Pranešimą skaitė A. Janulionis. „Jeigu bus laiku gauta visa reikalinga medžiaga, tai šių metų rudenį galės pradėti veikti miesto vandentiekis“, - sakė A. Janulionis.

Kanalizacijos linijų sujungimo fragmentas. 1932 m.

 


1941 m. vasario 12 d. buvo patvirtinti Šiaulių miesto vykdomojo komiteto komunalinio ūkio skyriaus vandentiekio ir kanalizacijos dalies etatai - iš viso 25 pareigybės, iš jų: 5 administracinės ir 20 darbininkų.

1941 m. kovo 31 d.
 inžinierius A. Janulionis pranešė, kad Šiaulių miesto vandentiekio statybos reikalams yra išleista kreditų: vandentiekio bokšto statybai - 550 tūkst. rublių, vandentiekio šulinių galerijos statybai (buv. Aleksandrijos dvaro laukuose) - 135 tūkst. rublių. Jis taip pat pageidavo, kad vandentiekio tinklų statybai prie ligoninės ir bokšto būtų išskirta papildomai dar 245 tūkst. rublių.

Vandentiekio tinklų statybos pradžia Ugniagesių g. 1939 m.

 

1941 m. balandžio 10 d. buvo patvirtintas Šiaulių miesto vandentiekio ir kanalizacijos įmonės statutas (iš penkių skyrių). Pirmame skyriuje pažymima, kad vandentiekio kanalizacijos įmonė priklauso Šiaulių miesto vykdomajam komitetui, tačiau veikia kaip atskiras ūkio vienetas.

Per pirmuosius sovietų okupacijos metus buvo paklota apie 2 km vandentiekio ir 3 km kanalizacijos tinklų. Buvo statoma vandentiekio šulinių galerija buv. Aleksandrijos dvaro laukuose (dabar Lepšių vandenvietė), nuo jos klojama 300 mm skersmens vandentiekio magistralinė linija, kuri turėjo sujungti vandenvietę su vandentiekio bokštu ir ligonine (dabar - Šiaulių centro poliklinika).

Vandentiekio ir kanalizacijos ūkio transportas. 1939 m.

 

Vandentiekio bokšto stiebo dalis pastatyta beveik iki švaraus vandens rezervuaro dugno.

Vyriausybė skyrė apie 900 tūkst. rublių lėšų miesto viešiesiems darbams. Įdarbinta apie 100 bedarbių, o Vijolės upelio reguliavimo darbams - 350 bedarbių.

Prie vandentiekio statybos darbų dirbo J. Jazdauskas, technikai S. Kuzminskas, S. Verbickas, tinklų kolėjais A. Dunauskas ir kiti.

Vandentiekio bokšto statyba. 1940 m.

 

1941 m. birželio 24 d.
Vokietijai okupavus Šiaulius, Vandentiekio ir kanalizacijos įmonei ir toliau vadovavo inžinierius A. Janulionis. Vokietmetyje prie kanalizacijos tinklų prijungta apie 20 gyvenamųjų namų, paklota pusės kilometro ilgio 300 mm skersmens vandentiekio magistralės dalis Lepšių, Kairių gatvėmis iki Radviliškio gatvės. Karinei vadovybei davus nurodymą, mieste pakloti vandentiekio tinklai buvo jungiami prie miesto geležinkelio stoties vandentiekio. Nuo geležinkelio vandentiekio linijos per kiemus buvo kasamos tranšėjos ir klojami vandentiekio tinklai. Jie nusitiesė iki magistralės Vytauto gatvėje. Linija pratęsta iki dabartinės „Santarvės“ gimnazijos, kur buvo apgyvendinti Reicho darbo tarnybos kariai. Prie vandentiekio prijungta ir karinė ligoninė Vytauto gatvėje (dabar - Šiaulių universitetas). Okupacijos metais vandentiekio bokšto ir vandenvietės statyba buvo nutraukta.

Pirmosiomis pokario dienomis pradėti atstatomieji darbai. 1945 m. birželio 21 d. Tarybų valdžios Lietuvoje paskelbimo penktųjų metinių išvakarėse miesto laikraštis „Raudonoji vėliava“ rašė: „Šiaulių mieste sparčiais tempais vykdomi atstatomieji darbai, prie kurių prisideda visi įmonių bei įstaigų dirbantieji bei gyventojai. Sparčiai atstatomas karo metais apgadintas vandentiekio ir kanalizacijos ūkis“. Atnaujinami vandentiekio bokšto statybos darbai, bokšte betonuojamas vandens rezervuaras. Darbams vadovauja inžinierius Jonas Vencius. Pradedama intensyvi vandentiekio ir kanalizacijos tinklų statyba.
 
Berlyno aukštosios technikos mokyklos profesoriaus Briks prieš penkiolika metų pateiktas pasiūlymas surinkti šaltinių vandenį galerijomis į 70 kub. metrų talpos rezervuarą ir jį paduoti miestui pokaryje pripažįstamas kaip nepasiteisinusiu, - miestas augo, o vandens debitas buvo mažas. Pradedama galvoti apie požeminio vandens panaudojimą miesto parūpinimui.
 
1945 m. paruošiamas naujas Pirmosios (Lepšių) vandenvietės projektas. 1946 m. balandžio 28 d. vandenvietėje pradedamas gręžti pirmasis giluminis (100 metrų) gręžinys. Gręžimo darbai baigiami 1948 m. kovo 9 d. - iš pirmojo gręžinio pakeltas požeminis vanduo pateko į žemės paviršių. Šis gręžinys dirbo iki 1964 metų.
 
1948 m. miesto centre baigiamas statyti vandentiekio bokštas ir spalio 30-ąją bokšto rezervuarą, kurio talpa 700 kub. m, pripildo požeminis vanduo iš Pirmosios (Lepšių) vandenvietės. Ši data - 1948 m. spalio 30 d. - oficiali miesto centralizuoto vandentiekio ir savarankiškos vandens tiekimo įmonės įkūrimo data. Vandentiekio bokštas statytas pagal profesoriaus P. Morkūno eskizus, kai kurie darbo brėžiniai – A. Janulionio, gelžbetoninę bokšto rezervuaro dalį skaičiavo prof. P. Morkūnas bei inžinierius J. Vencius. Su pertraukomis bokšto statyba užtruko devynerius metus.
 
Miesto vandentiekio tinklais iš geležinkelio vandentiekio pajungtas vanduo pradėjo tekėti 1948 m. lapkričio 6 d. Ši data pasirinkta neatsitiktinai - sovietmečiu mėgta didelius darbus užbaigti gegužės 1-osios arba revoliucinio perversmo Rusijoje (lapkričio 7 d.) išvakarėse.
 
1950 m. birželio 1 d. pradėta eksploatuoti Pirmosios vandenvietės antrojo vandens pakėlimo stotis - iš jos vanduo pradeda tekėti į miestą ir į vandentiekio bokšto rezervuarą. Iš pradžių dirbo vienas 45 kub. m per valandą pajėgumo gręžinys. Nuo stoties paleidimo iki metų pabaigos paduota 135 tūkst. kub. m vandens.
 
Pradėjus veikti centralizuotam vandentiekiui, o taip pat, sprendžiant Talkšos ir Ginkūnų ežerų aplinkosaugos klausimus, pradėta galvoti apie miesto nuotekų valymo įrenginių statybą šiaurinėje miesto dalyje, ruošiama dokumentacija.
 
Augant vandens poreikiui, 1952 m. nuspręsta statyti Antrąją vandenvietę Birutės gatvėje. 1953 m. birželio 20 d. išgręžtas pirmas artezinis gręžinys būsimojoje vandenvietėje. 1956 m. pradėta eksploatuoti Birutės vandenvietė.

1953 m. šiaurinėje miesto dalyje pradėta miesto kanalizacijos valymo įrenginių pirmos eilės statyba. 1959 m. spalio 29 d. pradėti eksploatuoti mechaninio nuotekų valymo įrenginiai, kurie per parą pajėgė apvalyti 12,5 tūkst. kub. m vandens. Pradėjus veikti įrenginiams, visi nutekamieji vandenys buvo pumpuojami į juos, o iš jų kanalizuotas vanduo nuleidžiamas į Kulpės upelį. Taip sumažėjo Talkšos ir Ginkūnų ežerų tarša. 1967 m., pabaigus visą kompleksą (našumas - 40 tūkst. kub. m per parą), pradėti eksploatuoti pirmieji biologinio valymo įrenginiai Baltijos šalyse.

1966 m
. pradėta eksploatuoti trečioji - Rėkyvos - vandenvietė. Taip pat 1966 metais eksploatacijon atiduoti ir šios gyvenvietės nuotekų valymo įrenginiai. Rėkyvos gyvenvietė iš vietinės požeminio vandens vandenvietės geriamuoju vandeniu buvo aprūpinama nuo 1954 m.
 
1973 m. vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, priimti Radviliškio, Šeduvos, Kelmės, Tytuvėnų, Joniškio, Pakruojo, Linkuvos, Kuršėnų vandentiekio – kanalizacijos ūkiai. Sukuriama Šiaulių teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba, pavaldi Respublikiniam gamybiniam vandentiekio ir kanalizacijos susivienijimui. 1991 m. rajonų cechai atsijungė ir tapo savarankiškomis įmonėmis su pavaldumu rajonų savivaldybėms. Prieš atsijungimą valdyboje dirbo apie 670 darbuotojų.

1974 m.
 įamžinant Šiaulių miesto vandentiekio ir kanalizacijos ūkio istoriją ir pasiekimus, vandentiekio bokšto patalpose įkurtas Vandentvarkos muziejus.

Vis augant vandens vartojimui, nuspręsta statyti ketvirtąją vandenvietę ties Bubiais. 1978 m. vandenį į miesto tinklus patiekė Bubių vandenvietė, kurioje 1993 m. pradėjo veikti vandens nugeležinimo įrenginiai.
 
Nuo 1983 m. pradėta diegti automatizuota ūkio valdymo sistema, imta naudoti kompiuterius.
 
1988 m. miestui per parą patiekta 56,5 tūkt. kub. metrų požeminio geriamojo vandens,  40 proc. sunaudojo  pramonės įmonės. Vis intensyviau eksploatuojant miesto vandenvietes, pablogėjo vandens kokybė – gausėjo geležies ir amonio, jis tapo kietesnis, drumstas. Prasta vandens kokybė netenkino vartotojų, o vamzdynai apaugo nuosėdomis ir po 5-7 metų plonesnius teko keisti.
 
Atgimimas, Sąjūdis išryškino sovietmečio metais susikaupusias problemas ir vandens ūkyje. Daug tokios tiesos buvo užfiksuota ir spaudoje.
 
1988 m. spaudoje paviešinamos nutekamojo vandens valymo ir dumblo tvarkymo problemos. Straipsnyje pažymima, kad per parą į kanalizacijos valymo įrenginius (Pakruojo g.), kurių našumas 40 tūkst. kub. m per parą, vidutiniškai atiteka 57 tūkst. kub. m nutekamojo vandens ir 27,5 tonos teršalų. 72 proc. teršalų patenka iš pramonės įmonių - Mėsos kombinato, Kukurūzų apdirbimo gamyklos, odos perdirbimo gamyklos „Stumbras“, „Elnias“, kt.

Tame pačiame pranešime visuomenei rašoma, kad mažai užterštas paviršinis vanduo laikomas tada, kai jo tūryje organinių medžiagų yra 4 mg/l, stipriai užterštu – 8,18 mg/l, labai stipriai užterštu – daugiau kaip 18 mg/l. Kulpės upės prie Šiaulių užterštumas siekė 91-132 mg/litre. Į upės vandenį per parą buvo išleidžiama apie 9,8 tonos organinių teršalų. „Tokiame vandenyje ne tik maudytis, bet ir nusiplauti rankas nedrįsta gyventojai. Vanduo - nenusakomos spalvos, dvokia iš tolo“, – rašoma straipsnyje. Teršalai Kulpės, Mūšos, Lielupės upėmis patekdavo į Baltijos jūrą.
 
1990 m. Aukštrakiuose (dabar Jurgėliškių k. 5, Šiaulių kaimiškoji seniūnija, Šiaulių r.), buvo pradėti statyti biologinio nuotekų valymo įrenginiai, kurių pajėgumas 60 tūkst. kub. m per parą su galimybe išplėsti iki 120 tūkst. kub. m. Buvo numatyta pastatyti ir dumblo apdirbimo cechą. Tačiau netrukus, Lietuvai tapus nepriklausoma, 32,5 mln. rublių kainuojantis projektas buvo sustabdytas. Nauja nuotekų valykla, perprojektavus jau pastatytą dalį, buvo pastatyta tik 2004 m., įgyvendinat Šiaulių aplinkosaugos projektą.
 
1992 m. Baltijos jūros šalys sudarė detalią Baltijos jūros aplinkosaugos veiksmų programą, skirtą jos ekologiniam balansui atstatyti. Šiauliai įvardinti vienu didžiausiu Lielupės baseino, Rygos įlankos ir Baltijos jūros teršėju, prioritetiniu „karštu tašku“. Lietuvos Vyriausybė pripažino problemą ir įsipareigojo sumažinti taršą pagal HELCOM rekomendacijas.

1995 m.
 valstybinė Šiaulių miesto vandens tiekimo įmonė buvo reorganizuota į specialiosios paskirties UAB „Šiaulių vandenys“. Visos akcijos priklauso Šiaulių miesto savivaldybei.
 
1995 m. įmonė viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo taikyti geoinformacinius principus ir naudoti geografinių informacinių sistemų (GIS) technologijas, t.y. požeminių komunikacijų brėžiniai iš popieriaus buvo perkelti į elektroninį formatą. Paruoštos kompiuterizuotos GIS darbo vietos, įsigyta kompiuterinė įranga. Taip pat įdiegta buhalterinės apskaitos ir finansų valdymo programa.
 
1996 m. buvo pasirašytos Pasaulio banko paskolos ir Šiaulių aplinkosaugos projekto sutartys, kurias ratifikavo Šiaulių miesto savivaldybės taryba ir Lietuvos Respublikos Seimas. Taip UAB „Šiaulių vandenys“ tapo viena iš šešių Baltijos šalių vandens paslaugų įmonių, vykdančių Pasaulio banko finansuojamus aplinkosaugos projektus.

Projekto tikslas - sumažinti iš Šiaulių į Kulpės ir Lielupės upes bei Baltijos jūrą, Rygos įlanką patenkančią taršą, gerinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę, patikimumą ir finansinį efektyvumą Šiauliuose. Projekto vertė – 22,85 mln. JAV dolerių. Projekto finansuotojai: 33 proc. – Lietuvos Vyriausybės subsidija; 30 proc. – Pasaulio banko paskola; 20 proc. – Švedijos Vyriausybės subsidija; 8 proc. – Suomijos Vyriausybės subsidija; 7 proc. – Norvegijos vyriausybės subsidija; 2 proc. – Šiaulių miesto savivaldybės subsidija.

Projekto lėšomis atlikti šie darbai:
  • 1996 m. su Švedijos Kristianstado „C4Teknik“ bei Norvegijos Trondheimo „Trondheim Bydrift“ vandens kompanijomis pasirašytos bendradarbiavimo sutartys ir įgyvendinta 11 bendrų projektų. Bendradarbiavimo tikslas – perimti darbo patirtį iš pirmaujančių modernių užsienio vandens kompanijų, išmokyti specialistus dirbti naujais ir efektyvesniais metodais, įdiegti informacines technologijas, kompiuterizuotas valdymo sistemas, tobulinti įrengimų ir tinklų eksploatacijos praktiką, bendrovę aprūpinti kompiuterine technika, laboratorijos bei diagnostine įranga, tobulinti bendrovės organizaciją, administravimą ir strateginio planavimo procesą.

  • 1998 m. Lepšių ir Bubių vandenvietėse seni, neekonomiški ir susidėvėję giluminiai bei antro vandens kėlimo siurbliai pakeisti moderniais, ilgaamžiais ir ekonomiškais; jų darbui optimizuoti sumontuotos pavaros - dažnio keitikliai. Tai sumažino vandens padavimo ir priežiūros sąnaudas, padidėjo įrenginių ir vandentiekio sistemos patikimumas.

  • 2000 m. rekonstruota Birutės vandenvietė – pastatyti modernūs vandens kokybės gerinimo įrenginiai, kuriuose paruoštas (slėginiuose filtruose sulaikomas geležies bei amonio perteklius) ir vartotojams tiekiamas geriamasis vanduo atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus pagal visus kokybės rodiklius. Po rekonstrukcijos iš Birutės vandenvietės tiekiama daugiau nei pusė miestui reikalingo geriamojo vandens.

  • 2000 m. betranšėjinių technologijų metodu (neatkasant vamzdynų) renovuota 3,4 km kritinės būklės nuotekų tinklų miesto centre. Pagerėjo nuotekų surinkimas ir sanitarinė aplinka centrinėje miesto dalyje, sumažinta gruntinių vandenų tarša iš nesandarių vamzdynų.

  • 2000 m. nutiesta 8 km nuotekų slėginė linija miesto nuotekoms į valymo įrenginius Aukštrakiuose (dabar Jurgeliškių k., Šiaulių r.) transportuoti. Slėgine linija atitinka aukštus kokybės ir techninius reikalavimus, yra patikima ir ilgaamžė, todėl Šiaulių regiono aplinka yra ekologiškai saugi.

  • 2002 m. pastatyta nauja patikima pagrindinė nuotekų perpumpavimo siurblinė Pakruojo gatvėje, kuri pajėgi saugiai visas iš miesto surinktas nuotekas pumpuoti į nuotekų valymo įrenginius.

  • 2004 m. pastatyta nauja moderni Šiaulių miesto nuotekų valykla Aukštrakiuose (dabar Jurgeliškių k., Šiaulių r.), pajėgi išvalyti 50 tūkst. kub. m nuotekų per parą. Nuotekos išvalomos pagal Lietuvos Respublikos ir Helsinkio konvencijos aplinkosauginius reikalavimus. Šiuo požiūriu ypatingai svarbi įdiegta azoto ir fosforo šalinimo technologija, kuri pašalina atvirų vandens telkinių eutrofikacijos (užžėlimo) pavojų. Šiaulių miestas, Helsinkio komiteto įvardytas kaip „karštasis“ taškas“, nebeteršia Kulpės ir Lielupės upių bei Rygos įlankos, Baltijos jūros. Šiaulių aplinkosaugos projekto pabaiga.
1997 m. bendrovė sukūrė savo interneto puslapį.

2001 m.
 „Šiaulių vandenys“ perėmė miesto paviršinių (lietaus) nuotekų įrenginių Kalinausko gatvėje eksploataciją. Rekonstravus neveikiančius įrenginius bei suremontavus tinklus, kolektorius, išleistuvus, sumažinta atvirų vandens telkinių - Prūdelio, Talkšos ežero, Vijolės upelio - tarša.
 
2002 m. UAB „Šiaulių vandenys“ pirmoji vandens tiekimo įmonė Lietuvoje ir Baltijos šalyse įdiegė kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemas, atitinkančias tarptautinių LST EN ISO 9001 ir LST EN ISO 14001 standartų reikalavimus.
 
2002 m. įgyvendintas vandens kokybės gerinimo projektas Rėkyvos gyvenvietėje. Rėkyvos gyvenvietės vandentiekis, nutiesus 1,5 km vandentiekio liniją, prijungtas prie Šiaulių miesto magistralinių vandens tinklų. Rekonstravus seną siurblinę Rėkyvos vandenvietėje, sumontuoti modernūs vandens kokybės gerinimo įrenginiai, o vandenvietės gręžiniai užkonservuoti. Rėkyvos gyventojams pradėtas tiekti Lepšių vandenvietėje išgautas požeminis geriamasis vanduo, pagerintas naujojoje vandens ruošykloje.

2003 m.
geriamojo vandens kokybę kontroliuojančiai bendrovės laboratorijai įteiktas atestavimo pažymėjimas, liudijantis, kad laboratorijos veikla ir atliekami tyrimai atitinka tarptautinį standartą.
 
Tobulinant geriamojo vandens dezinfekavimo technologiją, 2003 m. visose vandenvietėse įdiegta dezinfekavimo natrio hipochloritu technologija, nepavojinga nei aplinkai, nei žmonių sveikatai.

2005 metai

2005 m. balandžio  20 d. bendrovės nuotekų laboratorija gavo Aplinkos apsaugos agentūros leidimą atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir aplinkos tyrimus (iš viso 23 parametrams). Aplinkos apsaugos agentūros atstovai atliko laboratorijos patikrinimą ir pripažino, kad laboratorijos veikla, atliekamų tyrimų kokybė bei dokumentai tenkina standarto LST EN ISO/IEC 17025 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencija. Bendrieji reikalavimai“ 5 skyriuje išvardintus laboratorijos atliekamų tyrimų patikimumą sąlygojančius veiksnius.

2005 m. liepos 18-19 d. įmonėje buvo atlikta kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų priežiūros resertifikacija. Šio audito tikslas - įsitikinti, kad prieš 3 metus bendrovėje įdiegtos kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos tinkamai funkcionuoja ir yra prižiūrimos. Vadybos sistemų priežiūra įmonei svarbi, siekiant tęsti nuolatinio aplinkos apsaugos veiksmingumo ir teikiamų paslaugų gerinimo darbus. Po audito, bendrovei pratęstas sertifikatų galiojimas su papildyta veikla: „UAB „Šiaulių vandenys“ įdiegė ir dirba pagal aplinkos vadybos sistemą šiose srityse: vandens paėmimas, gerinimas, tiekimas, nuotekų surinkimas ir valdymas, vandentiekio, nuotekų tinklų ir įrenginių projektavimas, geriamojo vandens ir nuotekų kokybės kontrolė“.

2005 m. gruodžio mėn. Šiaulių rajono Ginkūnų gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklai prijungti prie Šiaulių miesto centralizuotos vandentiekio ir nuotekų tvarkymo sistemos. Bendrovei perėmus eksploatuoti vandentvarkos ūkį, šioje gyvenvietėje iš esmės pagerėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybė.

2006-2007 metai
2006 m. sausio 3 d. UAB „Šiaulių vandenys“ pradėjo eksploatuoti Šiaulių rajono Ginkūnų gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklų ūkį. Šios gyvenvietės vandentiekis prie miesto centralizuotos vandentiekio ir nuotekų sistemos prijungtas 2005 m. vasarą. Pasikeitus vandens tiekėjui, pagerėjo vartotojams tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybė, sumažėjo vandens paslaugų kaina.
 
2006 m. birželio 22 d. Šiaulių miestas išbrauktas iš didžiausių Baltijos jūros taršos šaltinių, vadinamųjų „karštųjų taškų“, sąrašo, nes 2004 m. pastatytoje nuotekų valykloje modernios teršalų valymo technologijos išvalo nuotekas pagal galiojančius Lietuvos Respublikos ir Helsinkio komiteto aplinkosauginius reikalavimus.
 
2006 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Šiaulių vandenys“ ir UAB „Vadybos sprendimo centras“ pasirašė projekto „UAB „Šiaulių vandenys“ dirbančiųjų kvalifikacijos kėlimas ir gebėjimų, būtinų prisitaikyti prie rinkos pokyčių, stiprinimas“ bendradarbiavimo sutartį. Projekto vertė - 714,7 tūkst. litų. 
 
2007 m. spalio 29 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu UAB „Šiaulių vandenys“ perėmė Šiaulių rajono Aukštelkės gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų ūkio eksploatavimą.
2008 metai

2008 m. gegužės mėnesį baigėsi daugiau kaip dvejus metus trukęs mokymų projektas „UAB „Šiaulių vandenys“ dirbančiųjų kvalifikacijos kėlimas ir gebėjimų, būtinų prisitaikyti prie rinkos pokyčių, stiprinimas“. Projekto metu vyko įvairūs 28 bendrųjų ir specialiųjų įgūdžių seminarai, kuriuose dalyvavo ir mokėsi 188 įmonės darbuotojai. Bendras projekto biudžetas - 714,7 tūkst. litų, iš jų mokymams skirta 481,2 tūkst. litų. UAB „Šiaulių vandenys“ darbuotojų mokymų programai įgyvendinti skyrė 57,4 proc. lėšų, likusią dalį - 42,6 proc. - finansavo Europos socialinis fondas ir Lietuvos Respublika.

2008 m. birželio mėnesį bendrovėje pradėta diegti darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema, atitinkanti standarto LST 1977:2008 (BS-OHSAS 18001:2007) reikalavimus. 2008 m. gruodžio 1 d. ir 8-9 d. vyko šios sistemos sertifikacinis auditas. Auditoriams patvirtinus, kad DSS vadybos sistema sėkmingai įdiegta ir funkcionuoja, suteiktas tai liudijantis sertifikatas. DSS sistema integruota į jau funkcionuojančias kokybės ISO 9001 ir aplinkos apsaugos ISO 14001 vadybos sistemas. Tinkamai funkcionuojanti DDS vadybos sistema padės išvengti nelaimingų atsitikimų ir incidentų darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos sutrikimų bei susirgimų profesinėmis ligomis.

2008 m. spalio 29 d. UAB „Šiaulių vandenys“ ir Šiaulių miesto savivaldybė pasirašė jungtinę veiklos sutartį dėl bendradarbiavimo vykdant vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros projektą Šiauliuose (Medelyno ir Kalniuko mikrorajonuose). Sutartis buvo būtina, siekiant gauti finansinę paramą iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo. 2008 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtinta galutinė vandentvarkos projekto Šiauliuose vertė - 72 mln. Lt (be PVM), iš jų 20 proc. (14,4 mln. Lt) - Šiaulių miesto savivaldybės lėšos. 2008 m. spalio 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-322 pritarė skirti 20 proc. lėšų šiam projektui įgyvendinti.

2009 metai

2009 m. sausio 29 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-39 patvirtintas „Šiaulių miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas“. Plane nustatytos urbanistiniu, ekonominiu, socialiniu ir infrastruktūros požiūriu prioritetinės Šiaulių miesto teritorijos, kuriose būtina vystyti, rekonstruoti ar renovuoti vandentiekio ir nuotekų infrastruktūrą, rezervuotos šios teritorijos infrastruktūros koridoriams rengti taip pat įvertintas būsimų investicijų poreikis. Planą parengė UAB „Statybos strategija“ Šiaulių miesto savivaldybės užsakymu.

Nuo 2009 m. kovo 1 d. už karšto vandens paslaugas vartotojai atsiskaito nebe su UAB „Šiaulių vandenys“, o su AB „Šiaulių energija“. AB „Šiaulių energija“, vadovaujantis 2008-06-26 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-208, yra karšto vandens tiekėja Šiaulių miesto daugiabučių gyvenamųjų namų vartotojams.

2009 m. gegužės 7 d. Šiaulių rajono savivaldybė ir UAB „Šiaulių vandenys“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl vandentvarkos projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Ginkūnuose, Šiaulių rajone“ įgyvendinimo. UAB „Šiaulių vandenys“ tapo šio projekto vykdytoja.

2009 m. gegužės 29 d. UAB „Šiaulių vandenys“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė vandentvarkos projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šiaulių mieste“ rangos sutartį vandentiekio ir nuotekų tinklams Medelyno ir Kalniuko mikrorajonuose tiesti. Darbų vertė - 44,45 mln. litų (be PVM): 94,53 proc. - Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, 5,47 proc. - Šiaulių miesto savivaldybės lėšos. Projektą vykdė UAB „Šiaulių vandenys“.

Nuo 2009 m. birželio 1 d. pradėjo veikti UAB „Šiaulių vandenys“ elektroninių sąskaitų savitarnos svetainė. Šioje svetainėje bendrovės klientai (gyventojai ir juridiniai asmenys) turi galimybę matyti sąskaitų archyvą nuo 2009 m., taip pat informaciją apie mokėtinas sumas, delspinigius, pasitikrinti ir deklaruoti šalto vandens skaitiklių rodmenis, matyti suvartojamo vandens statistiką.

2009 m. birželio 30 d. UAB „Šiaulių vandenys“ ir kompanija „WTE Wassertechnik GmbH“ (Vokietija) pasirašė projekto „Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ rangos sutartį. Dumblo apdorojimo įrenginiai būtini, siekiant sutvarkyti nuotekų valymo procese susidarantį dumblą. Projekto vertė - 68,997 mln. litų (be PVM). 90 proc. projektui reikalingų lėšų skirta iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir LR valstybės biudžeto, likusią lėšų dalį pridėjo UAB „Šiaulių vandenys“, šio projekto vykdytoja.

2009 m. gruodžio 16 d. UAB „Šiaulių vandenys“ ir UAB „Merko statyba“ pasirašė vandentvarkos infrastruktūros projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šiaulių rajone (Šiauliai, Ginkūnai)“ veiklos „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Ginkūnuose, Šiaulių rajone“ statybos rangos sutartį. Projektas apima vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros ir susidėvėjusių vamzdynų rekonstrukcijos darbus. Darbų vertė - 6,39 mln. litų (be PVM): 94,47 proc. - Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, likusią dalį finansavo Šiaulių rajono savivaldybė ir UAB „Šiaulių vandenys“. Rajono savivaldybės lėšomis finansuotas naujų tinklų tiesimas, o UAB „Šiaulių vandenys“ - susidėvėjusių tinklų rekonstrukcija.

2010-2011 metai
2010 m. vasario 17 d. UAB „Šiaulių vandenys“ ir UAB „Arginta“ pasirašė vandentvarkos infrastruktūros projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šiaulių rajone (Šiauliai, Ginkūnai)“ veiklos „Aukštrakių nuotekų valymo įrenginių valymo proceso pertvarkymas“ statybos rangos sutartį. Darbų vertė – 4,87 mln. litų (be PVM). Projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (94,47 proc.) bei projekto vykdytojos UAB „Šiaulių vandenys“ (5,53 proc.) lėšomis.
 
2010 m. gruodžio 8 d. įgyvendintas projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šiauliuose“ I etapas. Projektas apėmė vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą Medelyno ir Kalniuko kvartaluose bei esamų trijų nuotekų perpumpavimo siurblinių, esančių Kulpės, Marijampolės ir Žuvininkų gatvėse, rekonstrukciją. Projekto metu Medelyno ir Kalniuko mikrorajonuose buvo paklota beveik 34 km vandentiekio, apie 32,2 km nuotekų ir beveik 4,6 km nuotekų slėginių tinklų, iki sklypų ribų nutiestos 1997 atšakos (10,8 km) vandentiekio įvadams, sumontuota 12 požeminių nuotekų perpumpavimo siurblinių, rekonstruotos trys esamos nuotekų perpumpavimo siurblinės. Užbaigus darbus, kokybiškos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos tapo prieinamos beveik 5 tūkst. gyventojų. Su šiuo projektu buvo išspręstos ir aplinkosaugos problemos, padidėjo Šiaulių miesto vandentvarkos ūkio efektyvumas. Statybos darbus vykdė AB „Panevėžio statybos trestas“. Projektas, kurio vertė 44,45 mln. litų (be PVM), buvo finansuojamas ES Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (94,53 proc.), Šiaulių miesto savivaldybės (5,47 proc.) lėšomis. UAB „Šiaulių vandenys“ vykdė projektą ir finansavo išlaidas, kurios nebuvo apmokamos iš ES paramos lėšų.

2011 m. birželio 27 d. Šiaulių miesto nuotekų valykloje Aukštrakiuose (dabar Jurgeliškių k. 5, Šiaulių r.), įgyvendinta projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šiaulių rajone (Šiauliai, Ginkūnai) veikla „Aukštrakių nuotekų valymo įrenginių valymo proceso pertvarkymas“. Projekto metu buvo rekonstruota nuotekų biologinio valymo grandis - veikliojo dumblo reaktoriai: įrengta ir pakeista technologinė įranga, patobulintas procesų valdymas ir automatika. Užbaigus rekonstrukcijos darbus, išvalytose nuotekose net trečdaliu sumažėjo azoto (iki 10 mg/l (buvo 18 mg/l) ir fosforo (iki 1,0 mg/l (buvo 1,5 mg/l) koncentracija, spartinanti dumblių ir vandens augmenijos dauginimąsi (šis procesas vadinamas eutrofikacija). Rekonstrukcijos darbus atliko UAB „Arginta“. Darbų vertė – 4,87 mln. litų (be PVM). Projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (94,47 proc.) ir projekto vykdytojos UAB „Šiaulių vandenys“ (5,53 proc.) lėšomis.

2011 m. gruodžio 29 d. įgyvendinta projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šiaulių rajone (Šiauliai, Ginkūnai) veikla „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Ginkūnuose“. Projektas apėmė naujų tinklų plėtrą ir labiausiai susidėvėjusių vandentiekio ir nuotekų vamzdynų rekonstrukciją Šiaulių rajono Ginkūnų gyvenvietėje. Įgyvendinant projektą, buvo paklota 5,7 km vandentiekio, 4,8 km nuotekų ir 0,61 km slėginių nuotekų tinklų, sumontuotos 2 požeminės nuotekų perpumpavimo siurblinės. Iki sklypų ribų nutiesta 1,04 km atšakų vandentiekio įvadams bei sumontuoti šulinėliai, kuriuose įrengti vandens apskaitos mazgai. Užbaigus naujų tinklų statybos darbus, kokybiškos vandens paslaugos tapo prieinamos apie 400 gyventojų. Projekto lėšomis buvo rekonstruota 7,1 km blogiausios būklės vandentiekio ir 5,2 km nuotekų vamzdyno. Statybos darbus, kurių vertė 6,39 mln. litų (be PVM), vykdė UAB „Merko statyba“. Projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (94,47 proc.), bei Šiaulių rajono savivaldybės ir projekto vykdytojos UAB „Šiaulių vandenys“ (5,53 proc.) lėšomis.

2012-2013 metai
2012 m. vasario 24 d. įgyvendintas projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šiauliuose“ II etapas. Pabalių mikrorajone bei Tilžės, Verdulių, Kanapių, Girulių gatvių kvartale paklota 14,63 km vandentiekio, 15,71 km nuotekų tinklų, 0,94 km nuotekų slėginių tinklų, iki sklypų ribų nutiesta 5,31 km atšakų vandentiekio įvadams, sumontuotos 9 požeminės nuotekų perpumpavimo siurblinės. Nutiesus tinklus, centralizuota sistema tapo prieinama per 2 tūkst. gyventojų. Statybos darbus, kurių vertė 8,73 mln. litų (be PVM), vykdė UAB „Žemda“. Projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (94,53 proc.), bei Šiaulių miesto savivaldybės (5,47 proc.) lėšomis. UAB „Šiaulių vandenys“ projektą vykdė ir finansavo išlaidas, kurios nebuvo apmokamos iš Europos Sąjungos paramos lėšų.
 
2012 m. rugpjūčio 30 d. įgyvendintas projektas „Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“. Modernūs įrenginiai pastatyti Šiaulių miesto nuotekų valyklos teritorijoje (Jurgeliškių k. 5, Šiaulių r.). Įdiegtos šiuolaikinės, našios ir aplinkai palankios dumblo tvarkymo technologijos padeda sumažinti susidarančio nuotekų dumblo kiekį, jį nukenksmina bei stabilizuoja, o apdorojant dumblą išgaunama „žalioji“ energija - elektra ir šiluma. Įrenginiai pajėgūs apdoroti ne tik Šiaulių miesto, bet ir regiono nuotekų valyklose (Joniškio, Baisogalos, Šeduvos, Kuršėnų, Linkuvos, Pakruojo, Radviliškio) susidariusį dumblą. Statybos darbus vykdė Vokietijos kompanija „WTE Wassertechnik GmbH“. Projekto vertė - 68,94 mln. litų (be PVM). Projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo (80,41 proc.), Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (9,46 proc.) ir projekto vykdytojos UAB „Šiaulių vandenys“ lėšomis (10,13 proc.).
 
2012 m. rugsėjo 11 d. įgyvendinta projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šiauliuose“ I dalis „Esamų nuotekų tinklų renovavimas Šiauliuose“. Statybos darbus vykdžiusi UAB „CCM Baltic“ (Lietuva) kartu su partneriu RAB „Remus“ (Latvija) rekonstravo 2,77 km susidėvėjusių nuotekų tinklų. Darbų vertė – 1,67 mln. eurų (be PVM). Projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (94,03 proc.) ir UAB „Šiaulių vandenys“ (5,97 proc.) lėšomis. Projektą vykdė UAB „Šiaulių vandenys“.
 
Nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio vandentvarkos ūkio procesai pradėti stebėti modernioje bendrovės Centrinėje dispečerinėje. Pertvarkius kai kurių įmonės objektų automatizuoto proceso kontrolę ir valdymą bei atnaujinus programinę, kompiuterinę ir kompiuterinio tinklo įrangą, budintys dispečeriai operatyviai ir patikimai gali stebėti bei valdyti visų mieste veikiančių nuotekų perpumpavimo siurblinių, vandenviečių bei vandens trečio kėlimo siurblinių procesą, taip pat stebėti objektų teritoriją.
2014 metai
2014 m. gegužės 23 d. baigta rekonstruoti 684 m nuotekų vamzdyno. Darbus vykdė UAB „Panevėžio ryšių statyba“. Darbų vertė - 928,9 tūkst. litų (be PVM), iš jų 773,7 tūkst. litų (be PVM) - UAB „Šiaulių vandenys“ sutaupytos lėšos nuo vykdytų Europos Sąjungos projektų „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šiauliuose“ bei „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šiauliuose“. Trūkstamą dalį finansavo UAB „Šiaulių vandenys“.
 
2014 m. Šiaulių rajono Vijolių gyvenvietės vandentvarkos infrastruktūra prijungta prie UAB „Šiaulių vandenys“ eksploatuojamos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos. Turto patikėjimo sutartį, pritarus Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių taryboms, Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir UAB „Šiaulių vandenys“ pasirašė birželio 10 d. Šia sutartimi UAB „Šiaulių vandenys“ įsipareigojo vykdyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo funkcijas Vijolių kaime, perimant patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti vandentiekio ir nuotekų tinklus.
2015 metai
2015 m. balandžio 24 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija UAB „Šiaulių vandenys“ išdavė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licenciją.
 
2015 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba paskyrė UAB „Šiaulių vandenys“ viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Šiaulių miesto savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje bei pavedė vykdyti viešąjį geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymą.
 
2015 m. spalio 30 d. įgyvendinta projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šiauliuose“ II dalis „Naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šiauliuose“. Projekto metu nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai pakloti 122 Šiaulių miesto gatvėse ar jų atkarpose. Iš viso nutiesta 39,5 km vandentiekio ir 46,2 km nuotekų tinklų, sumontuota 19 požeminių nuotekų perpumpavimo siurblinių. Užbaigus darbus, 1221 sklypo gyventojams sudaryta galimybė prisijungti prie centralizuotos vandentiekio sistemos, o prie nuotekų tvarkymo sistemos – 1316. Įgyvendinus šį projektą, centralizuotai teikiamos vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugos tapo prieinamos 98–99 proc. Šiaulių miesto gyventojų. Darbų vertė – 7,13 mln. Eur (be PVM), darbus vykdė Vokietijos kompanija „Meyer&John GmbH&Co.KG“ ir 1,48 mln. Eur (be PVM), darbus vykdė UAB „Liutenas“ kartu su partneriu UAB „Stamela“. Projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (94,03 proc.) bei Šiaulių miesto savivaldybės ir UAB „Šiaulių vandenys“ (5,97 proc.) lėšomis. Projektą vykdė UAB „Šiaulių vandenys“.
 
2015 m. lapkričio 25 d. įgyvendintas projektas „Lepšių vandenvietės rekonstrukcija ir vandens gerinimo įrenginių statyba“. Vandenvietėje buvo pastatyti vandens gerinimo įrenginiai (geležies ir amonio šalinimo), rekonstruota antrojo vandens pakėlimo siurblinė, modernizuota automatinė ir elektrinė įrenginių dalis, sutvarkyti gręžiniai, pakeisti pasenę vamzdynai, atnaujinta sklendžių kamera. Po rekonstrukcijos iš vandenvietės tiekiamo geriamojo vandens kokybė atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus pagal visus rodiklius (prieš rekonstrukciją bendrosios geležies ir amonio kiekis vandenyje viršijo nustatytus reikalavimus). Tai sudarė galimybę į centralizuotus tinklus tiekiamo geriamojo vandens kiekį iš šios vandenvietės padidinti iki 40 proc. Darbus vykdė UAB „LitCon“ kartu su partneriu UAB „Infes“. Projektas, kurio vertė – 1,98 mln. eurų (be PVM), buvo finansuojamas Sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (95 proc.) ir UAB „Šiaulių vandenys“ lėšomis (5 proc.). Projektą vykdė UAB „Šiaulių vandenys“.
 
2015 m. gruodžio 28 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba paskyrė UAB „Šiaulių vandenys“ Šiaulių miesto teritorijos paviršinių nuotekų tvarkytoja. Bendrovė paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą prižiūri nuo 2001 m., tačiau Šiaulių miesto savivaldybė nebuvo perdavusi šios infrastruktūros.
 
2015 m. UAB „Šiaulių vandenys“ užsakymu buvo parengta studija vandenviečių darbo optimizavimo klausimais. Atlikus analizę, paaiškėjo, kad ir ekonominiu, ir vandens kokybės požiūriu naudinga uždaryti Bubių vandenvietę. 2015 m. gruodžio mėnesį vandens tiekimas iš Bubių vandenvietės buvo nutrauktas.
2016 metai
Siekiant gerinti klientų aptarnavimą, operatyviai nagrinėti bei spręsti aktualius klausimus, prašymus ir skundus, 2016 m. sausio 4 d. įkurta Klientų aptarnavimo tarnyba, dirbanti „vieno langelio“ principu. Tarnybos patalpos buvo pertvarkytos, įrengtas bilietų spausdintuvas, kuris padeda valdyti klientų srautą.
 
Nuo 2016 m. balandžio mėnesio bendrovės klientams sudaryta galimybė elektroniniu būdu užsisakyti papildomas paslaugas ir už jas atsiskaityti. Tokia galimybė įdiegta bendrovės elektroninių sąskaitų sistemoje - EDS savitarnoje. Bendrovė siūlo geriamojo vandens, paviršinio vandens ir nuotekų laboratorinių tyrimų, vandentiekio ir nuotakyno tinklų priežiūros, vandens skaitiklių įrengimo, keitimo, patikros bei plombavimo paslaugas.

2016 m. gegužės mėnesį Šiauliuose pradėti tiesti vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklai iki sklypų ribos pagal pateiktus gyventojų prašymus. UAB „Šiaulių vandenys“ nemokamai rengė tinklų statybai reikalingus projektus ir finansavo statybos darbus. Tokia galimybė gyventojams numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, kurio pagrindu Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2015 m. birželio 23 d. patvirtino „Naujų vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimus“.

2017 metai
2017 m. vasario mėnesį UAB „Šiaulių vandenys“ įdiegė SMS pranešimų siuntimo sistemą. Bendrovės klientai mobiliojo ryšio trumposiomis žinutėmis tiksliai ir efektyviai informuojami apie planuojamus vandentiekio ir nuotekų tinklų remonto darbus, įvykusias avarijas, jų likvidavimą. Žinutėmis klientai kviečiami atnaujinti sutartis, pranešama apie vykdomą šalto vandens skaitiklių patikrą, papildomas paslaugas, primenama apie skolas.
 
2017 m. birželio 14 d. UAB „Šiaulių vandenys“ ir UAB „Enodus“ kartu su jungtinės veiklos partneriu UAB „Envija ES“ pasirašė sutartį dėl biodujų tiekimo iš Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyno. Nutiesus dujotiekį, pertvarkius reikalingą įrangą ir atlikus bandymus, biodujos pradėtos tiekti spalio 15 d. Iš pūvančių atliekų susidarančios biodujos tiekiamos į UAB „Šiaulių vandenys“ dumblo apdorojimo įrenginių biodujų talpyklą (čia yra sumaišomos su biodujomis, kurios išgaunamos pūdant nuotekų dumblą) ir deginamos kogeneracinėje jėgainėje. Iš deginamų biodujų gaminama šilumos bei elektros energija, kuri sunaudojama dumblo apdorojimo ir nuotekų valymo procesams. Bendrovė, iš biodujų gamindama energiją, sutaupo ir tuo pačiu tausoja aplinką.
 
Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2017 m. liepos 27 d. sprendimu T-290 patvirtino Šiaulių miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimą ir pripažino jį Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Planavimo organizatorius - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, specialųjį planą parengė UAB „Urbanistika“. Šiame specialiajame plane numatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros prioritetinės kryptys, rezervuotos teritorijos tinklų plėtrai, įvertintas rekonstruojamų tinklų ir įrenginių poreikis, nustatytos planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonės ir kiti reikalavimai.
 
2017 m. UAB „Šiaulių vandenys“ pirmoji Lietuvoje parengė viso miesto vandentiekio tinklo hidraulinį modelį bei įdiegė nutekėjimų informavimo sistemą ir pradėjo taikyti kasdieninėje veikloje. Šie šiuolaikiniai skaitmeniniai darbo įrankiai, apimantys vandenvietes ir vandentiekio tinklą, padeda ekonomiškai eksploatuoti, plėtoti bei kontroliuoti vandentiekio sistemą, operatyviai reaguoti įvykus gedimui ir jį šalinti, nustatyti vandens nutekėjimo zonas ir mažinti vandens netektis. Taip pat sistemos pasitarnauja analizuojant tinkle vykstančius procesus - pradiniai duomenys konvertuojami į rezultatus, kuriais remiantis priimami inžineriniai sprendimai. Visos technologijos ir informacinės sistemos diegimas užtruko porą metų, darbai baigti 2017 metų gegužės mėnesį. Tačiau hidraulinio modelio tobulinimas yra nuolatinis procesas. Bendrovė žingsnis po žingsnio siekia visą vandentvarkos ūkio valdymą perkelti į technologinio proceso informacinę sistemą.