Istorija



XVIII - XIX a. Šiauliuose jau sutinkama kanalų, sukonstruotų iš medinių vamzdžių.
1900 m. pasiturinčių savininkų namams pradedamas centralizuotai tiekti vanduo.
Iki 1914 m. Karpio dvare (Rėkyvoje) veikė vandentiekis. Jo įrenginiai neišliko, sudegė gaisro metu.

 

Lietaus kanalizacijos klojimo darbai  Rūdės gatvėje. 1930 m

 



1922 m. Šiauliuose įrengta 7031 m lietaus kanalų ir kitų dengtų kanalų. Šiauliai buvo vienas labiausiai reiškusių norą įrengti kanalizaciją respublikos miestų. Šiauliečiai jau turėjo nusižymėję plane žemės paviršiaus smulkią niveliaciją. Vienas iš Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto studentų - technikų savo diplominiam darbui pasirenka temą: „Apie Šiaulių miesto nukanalizavimą“.

Lietaus kanalizacijos klojimo darbai Vilniaus - Rūdės gatvių sankryžoje 1930 m.

 



To meto šaltiniai teigė, kad vandentiekis higieniniu atžvilgiu irgi turįs didelę reikšmę. Tuo metu vanduo buvo semiamas iš 3-4 m gylio šulinių, upių ir ežerų, nebuvo švarus.

1929 m. sausio 19 d. miesto Taryba pirmą kartą svarstė fekalinės kanalizacijos įvedimo klausimą ir pritarė miesto Valdybos pradėtiems pasiruošiamiesiems darbams, skyrė lėšų plano paruošimui. Kanalizacijos reikalų aptarti iš Kauno į Šiaulius atvyksta Kauno universiteto doc. inžinierius S. Kairys.

Kanalizacijos kolektoriaus statybos darbai Tilžės g. 1932 m.

 

1929 m. birželį Šiauliuose dėl vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos įvedimo lankėsi Berlyno aukštosios technikos mokyklos prof. Briks'as.

1930 11 19 miesto Taryba įgalioja miesto Valdybą paimti 500 000 litų paskolą kanalizacijos statybos darbams mieste.

Kanalizacijos tinklų statybos darbai Gluosnių - Dvaro g. sankryžoje, 1935 m.

 


1931 m. pradedami kloti fekalinės kanalizacijos tinklai. Visi darbai atliekami rankiniu būdu.

1932 m. mieste vandens klozetus turi 238 butai.

1937 m. Šiaulių m. vandens klozetus turi 430 butai, o įrengtą vidaus vandentiekį - 652 butai.

Vandentiekio darbai Prūdelio rajone. Apie 1936 - 1937 m.

 

Iki 1937 m. pabaigos, tarp Talšos ir Ginkūnų ežerų iškasta duobė - sėsdintuvas, nuo jos iki Tilžės g. iškastas atviras griovys. Nuo Odų gamyklos, šalia Tilžės g. griovys pereina į uždarą 500 mm skersmens kanalizacijos liniją, kuri klojama miesto link. Toliau kanalizacijos kolektorius išsišakoja į dvi linijas: viena - miesto link Gluosnių ir Rūdės gatvėmis, kita - Aukštosios, Dobilo gatvėmis per naująjį parką (Tapyro pievomis) link Birutės ir Taikos gatvių sankryžos, o toliau šakojasi miesto centro kryptimi.

1938 m. užbaigus kloti pagrindines kanalizacijos linijas, pradedama ruoštis vandentiekio statybos darbams.

Vandentiekio tinklų statyba Dariaus ir Girėno g. 1939 m.

 


Gruodžio 13 d. laikraštyje „Įdomus mūsų momentas“ miesto burmistras P. Linkevičius rašė: „Ateinančiais metais vandentiekius įrengti pradžia bus tikrai padaryta. Inžinierius S. Kairys pažadėjo pasiskubinti su vandentiekio plano sudarymu. Kai tą planą gausime, tuoj pradėsime jį vykdyti.“

Vandens tinklų statyba Gluosnių - Dvaro g. sankryžoje 1939 m.

 



1939 m. už pusę milijono litų nupirkta įvairaus diametro vamzdžių, priešgaisrinių hidrantų, sklendžių bei kitų medžiagų. Nuo būsimo bokšto vietos pradėta kloti 300 mm skersmens vandentiekio linija, kuri ėjo Venclauskio, Ežero, Vilniaus gatvėmis link Papievių gatvės. Kita jos atšaka - nuo bokšto teritorijos Gegužės 1 - osios gatve link Vilniaus gatvės.

Kanalizacijos tinklų statyba.

 


Balandžio 27 d. miesto burmistras P. Linkevičius paskelbė privalomą įsakymą Nr. 6, apie tai, kad Šiaulių m. sodybų savininkai ir jų valdytojai privalo naudotis miesto vandentiekiu ir kanalizacija.
Visi vandentiekio ir kanalizacijos tinklų statybos darbai atliekami rankiniu būdu, vanduo iš tranšėjų semiamas kibirais arba rankiniais siurbliais.

Darbo jėga - iš Darbo biržos samdomi bedarbiai 1939 m.

 

Didesnio skersmens vamzdžiai į tranšėjas leidžiami rankomis arba trikoju ir rankine gerve. Darbo jėga - iš darbo biržos samdomi bedarbiai.

Vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbams vadovavo miesto savivaldybės inžinierius V. Bitė, technikas Kašauskas. Įvedama vandentiekio ir kanalizacijos specialisto pareigybė. Į šias pareigas paskiriamas A. Janulionis.

Vandentiekio bokšto statybos pradžia.

 

1940 m. liepos mėn. Lietuva paskelbta Tarybų Socialistine Respublika, tų pačių metų vasario mėnesį telefonų abonentų sąraše atsiranda Šiaulių m. vandentiekio ir kanalizacijos skyrius.

Pagal Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus P. Morkūno brėžinius, užbaigus vandentiekio bokšto pamatų betonavimo darbus, vykdoma gelžbetoninių kolonų ir sienų statyba.

1941 m. vasario mėn. Šiaulių m. Vykdomasis komitetas svarstė naujai statomos ligoninės vandentiekio ir kanalizacijos klausimą. Pranešimą skaitė A. Janulionis. „Jeigu bus laiku gauta visa reikalinga medžiaga, tai šių metų rudenį galės pradėti veikti miesto vandentiekis“, - sakė A. Janulionis.

Bokšto pamatų liejimo darbai, 1939 m.

 


Vasario 12 d. įkurtas Šiaulių m. Vandentiekio ir kanalizacijos skyrius, patvirtintos 25 pareigybės. Iš jų: 5 administracinės ir 20 darbininkų.

Kovo 13 d.
 inž. A. Janulionis pranešė, kad Šiaulių m. vandentiekio statybos reikalams yra išleista kreditų: vandentiekio bokšto statybai - 550 tūkst. rublių, vandentiekio šulinių galerijos statybai (buv. Aleksandrijos dvaro laukuose) - 135 tūkst. rublių. Prašė, kad vandentiekio tinklų statybai prie ligoninės ir bokšto būtų prašyta papildomai dar 245 tūkst. rublių.

Vandentiekio tinklų statybos pradžia Ugniagesių g. 1939 m.

 

Balandžio 10 d. buvo patvirtintas Šiaulių m. vandentiekio ir kanalizacijos įmonės statutas.

Bokšto statyboje, vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbuose pagrindiniais klojėjais dirbo J. Jazdauskas, A. Dunauskas, skyriui vadovavo inžinierius A. Janulionis, technikais dirbo S. Kuzminskas, dešimtininkais A. Danilevičius, S. Virbickas ir kiti.

Kanalizacijos tinklų statyba.

 

Statoma vandentiekio šulinių galerija buv. Aleksandrijos dvaro laukuose (dabar pirmoji vandenvietė), o nuo jos klojama 300 mm skersmens vandentiekio magistralinė linija, kuri turėjo susijungti su linija, klojama nuo vandentiekio bokšto ir ligoninės. Plečiami kanalizacijos tinklai. Šiuo laikotarpiu buvo paklota apie 2 km vandentiekio ir 3 km kanalizacijos tinklų.

Vandentiekio bokšto stiebo dalis pastatyta beveik iki švaraus vandens rezervuaro dugno. Vyriausybė skyrė apie 900 tūkst. rublių lėšų miesto viešiesiems darbams. Įdarbinta apie 100 bedarbių, o Vijolės upelio reguliavimo darbams - 350 bedarbių.

Vandentiekio bokšto statyba 1940 m.

 

1941 06 24
 Vokietijai okupavus Šiaulius, Vandentiekio ir kanalizacijos įmonei ir toliau vadovavo inžinierius A. Janulionis. Tuo laikotarpiu prie kanalizacijos tinklų prijungta apie 20 gyvenamųjų namų, paklojama 300 mm skersmens 500 m ilgio vandentiekio magistralės dalis Lepšių, Kairių gatvėmis iki Radviliškio gatvės. Karinei vadovybei davus nurodymą, mieste pakloti vandentiekio tinklai buvo jungiami prie miesto geležinkelio stoties vandentiekio. Nuo geležinkelio vandentiekio linijos per kiemus buvo kasamos tranšėjos ir klojami vandentiekio tinklai. Okupacijos metais bokšto statyba buvo nutraukta.

Pirmosiomis pokario dienomis pradėti atstatomieji darbai. 1945 06 21 Tarybų valdžios Lietuvoje paskelbimo penktųjų metinių išvakarėse miesto laikraštis „Raudonoji vėliava“ rašė: „Šiaulių mieste sparčiais tempais vykdomi atstatomieji darbai, prie kurių prisideda visi įmonių bei įstaigų dirbantieji bei gyventojai. Sparčiai atstatomas karo metais apgadintas vandentiekio ir kanalizacijos ūkis“. Atnaujinami vandentiekio bokšto statybos darbai, bokšte betonuojamas vandens rezervuaras. Darbams vadovauja inžinierius J. Vencius. Pradedama intensyvi vandentiekio ir kanalizacijos tinklų statyba.
 
1948 m. miesto centre baigiamas statyti vandentiekio bokštas, kurį pripildo požeminis vanduo iš pirmosios Lepšių vandenvietės. 1948 m. spalio 30 d. - oficiali miesto centralizuoto vandentiekio ir savarankiškos vandens tiekimo įmonės įkūrimo data.

1956 m.
 pradedama eksploatuoti Birutės vandenvietė.

1959 m.
 pradėta eksploatuoti pirmoji nuotekų valymo įrenginių eilė, o 1967 m., pabaigus visą kompleksą - pirmieji biologinio valymo įrenginiai Baltijos šalyse.

1966 m
. pradedama eksploatuoti Rėkyvos vandenvietė ir nuotekų valymo įrenginiai.

1974 m.
 įamžinant Šiaulių miesto vandentiekio ir kanalizacijos ūkio istoriją ir pasiekimus, vandentiekio bokšto patalpose įkurtas Vandentvarkos muziejus.

1978 m.
 vandenį į miesto tinklus patiekė Bubių vandenvietė, kurioje 1993 m. pradėjo veikti vandens nugeležinimo įrenginiai.

1995 m.
 valstybinė Šiaulių miesto vandens tiekimo įmonė buvo reorganizuota į specialiosios paskirties UAB „Šiaulių vandenys“. Visos akcijos priklauso Šiaulių miesto savivaldybei.

1996 m.
 „Šiaulių vandenys“ pradėjo vykdyti Šiaulių aplinkosaugos projektą, kurio tikslas - mažinti taršą, gerinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę, modernizuojant bendrovės veiklą.

1998 m.
 Seni, neekonomiški ir susidėvėję giluminiai ir antro pakėlimo siurbliai pakeisti naujais, moderniais, ilgaamžiais ir ekonomiškais; jų darbui optimizuoti sumontuotos pavaros - dažnio keitikliai. Tai sumažino sąnaudas vandens padavimui ir priežiūrai. Padidėjo vandentiekio sistemos patikimumas, geriamojo vandens saugumas žmonių sveiktos požiūriu.

1999 m.
 Šiuolaikiniu be kasimo metodu renovuota seniausia kritinės būklės nuotekų tinklų dalis centrinėje Šiaulių miesto dalyje. Pagerėjo nuotekų surinkimas ir sanitarinė aplinka centrinėje miesto dalyje, rūsių nebetvindo nuotekos, gyventojai nebepatiria nepatogumų dėl nuolatinių kasinėjimų, gatvių dangos ardymo, transporto eismo trikdymo, sumažinta gruntinių vandenų tarša iš nesandarių vamzdynų.

2000 m.
 Birutės vandenvietėje pastatyti modernūs vandens kokybės gerinimo įrenginiai, iš kurių vartotojams tiekiamas labai geros kokybės vanduo.

2000 m.
 Paklota nuotekų slėginė linija miesto nuotekoms į valymo įrenginius transportuoti. Slėgine linija atitinka aukštus reikalavimus kokybei ir techniniams parametrams. Yra patikima ir ilgaamžė, todėl Šiaulių regiono aplinka yra ekologiškai saugi.

2001 m.
 „Šiaulių vandenys“ perėmė miesto paviršinių (lietaus) nuotekų įrenginių Kalinausko gatvėje eksploataciją. Rekonstravus neveikiančius įrenginius bei suremontavus tinklus, kolektorius, išleistuvus, sumažinta atvirų vandens telkinių - Prūdelio, Talkšos ežero, Vijolės upelio - tarša.

2002 m.
 Pastatyta nauja pagrindinė nuotekų perpumpavimo siurblinė, kuri visas iš miesto surinktas nuotekas pumpuoja į nuotekų valymo įrenginius. Taip pat įgyvendintas vandens kokybės gerinimo projektas Rėkyvos gyvenvietėje.

2003 m.
 metais geriamojo vandens kokybę kontroliuojančiai bendrovės laboratorijai įteiktas atestavimo pažymėjimas, liudijantis, kad laboratorijos veikla ir atliekami tyrimai atitinka tarptautinį standartą.

2004 m.
 Įgyvendintas Šiaulių miesto aplinkosaugos projektas. 1996-2004 metais įgyvendinant Šiaulių aplinkosaugos projektą, į vandentvarkos ūkį investuota 22,85 mln. JAV dolerių. Projektui finansuoti buvo naudojamos Lietuvos Respublikos ir Šiaulių miesto biudžetų, Švedijos, Norvegijos, Suomijos subsidijų, Pasaulio banko paskolos lėšos. Projekto tikslas - sumažinti iš Šiaulių į Kulpės ir Lielupės upes bei Baltijos jūrą, Rygos įlanką patenkančią taršą, gerinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę, patikimumą ir finansinį efektyvumą Šiauliuose.

2006-2007 metai
2006 m. sausio 3 d. UAB „Šiaulių vandenys“ pradėjo eksploatuoti Šiaulių rajono Ginkūnų gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklų ūkį. Šios gyvenvietės vandentiekis prie miesto centralizuotos vandentiekio ir nuotekų sistemos prijungtas 2005 m. vasarą. Pasikeitus vandens tiekėjui, pagerėjo vartotojams tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybė, sumažėjo vandens paslaugų kaina.
 
2006 m. birželio 22 d. Šiaulių miestas išbrauktas iš didžiausių Baltijos jūros taršos šaltinių, vadinamųjų „karštųjų taškų“, sąrašo, nes 2004 m. pastatytoje nuotekų valykloje modernios teršalų valymo technologijos išvalo nuotekas pagal galiojančius Lietuvos Respublikos ir Helsinkio komiteto aplinkosauginius reikalavimus.
 
2007 m. spalio 29 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu UAB „Šiaulių vandenys“ perėmė Šiaulių rajono Aukštelkės gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų ūkio eksploatavimą.
2010-2011 metai
2010 m. gruodžio 8 d. įgyvendintas projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šiauliuose“ I etapas. Projektas apėmė vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą Medelyno ir Kalniuko kvartaluose bei esamų trijų nuotekų perpumpavimo siurblinių, esančių  Kulpės, Marijampolės ir Žuvininkų gatvėse, rekonstrukciją. Projekto metu Medelyno ir Kalniuko mikrorajonuose buvo paklota beveik 34 km vandentiekio, apie 32,2 km nuotekų ir beveik 4,6 km nuotekų slėginių tinklų, iki sklypų ribų nutiestos 1997 atšakos (10,8 km) vandentiekio įvadams, sumontuota 12 požeminių nuotekų perpumpavimo siurblinių, rekonstruotos trys esamos nuotekų perpumpavimo siurblinės. Užbaigus darbus, kokybiškos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos tapo prieinamos dar beveik 5 tūkst. gyventojų. Su šiuo projektu buvo išspręstos ir aplinkosaugos problemos, padidėjo Šiaulių miesto vandentvarkos ūkio efektyvumas.
Statybos darbus vykdė AB „Panevėžio statybos trestas“. Projektas, kurio vertė 44,5 mln. litų (be PVM), buvo finansuojamas ES Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (94,53 proc.), Šiaulių miesto savivaldybės (5,47 proc.) lėšomis. UAB „Šiaulių vandenys“ vykdė projektą ir finansavo išlaidas, kurios nebuvo apmokamos iš ES paramos lėšų.

2011 m. birželio 27 d. Šiaulių miesto nuotekų valykloje Aukštrakiuose (dabar Jurgeliškių k. 5, Šiaulių r.), įgyvendinta projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šiaulių rajone (Šiauliai, Ginkūnai) veikla „Aukštrakių nuotekų valymo įrenginių valymo proceso pertvarkymas“. Projekto metu buvo rekonstruota nuotekų biologinio valymo grandis - veikliojo dumblo reaktoriai: įrengta ir pakeista technologinė įranga, patobulintas procesų valdymas ir automatika. Užbaigus rekonstrukcijos darbus, išvalytose nuotekose net trečdaliu sumažėjo azoto (iki 10 mg/l (buvo 18 mg/l) ir fosforo (iki 1,0 mg/l (buvo 1,5 mg/l) koncentracija, spartinanti dumblių ir vandens augmenijos dauginimąsi (šis procesas vadinamas eutrofikacija). Rekonstrukcijos darbus atliko UAB „Arginta“. Darbų vertė – 4,868 mln. litų (be PVM). Projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (94,47 proc.) ir projekto vykdytojos UAB „Šiaulių vandenys“ (5,53 proc.) lėšomis.

2011 m. gruodžio 29 d. įgyvendinta projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šiaulių rajone (Šiauliai, Ginkūnai) veikla „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Ginkūnuose“. Projektas apėmė naujų tinklų plėtrą ir labiausiai susidėvėjusių vandentiekio ir nuotekų vamzdynų rekonstrukciją Šiaulių rajono Ginkūnų gyvenvietėje. Įgyvendinant projektą, buvo paklota 5,699 km vandentiekio, 4,78 km nuotekų ir 0,606 km nuotekų slėginių tinklų, sumontuotos 2 požeminės nuotekų perpumpavimo siurblinės. Iki sklypų ribų nutiesta 1,037 km atšakų vandentiekio įvadams bei sumontuoti šulinėliai, kuriuose įrengti vandens apskaitos mazgai. Užbaigus naujų tinklų statybos darbus, kokybiškos vandens paslaugos tapo prieinamos apie 400 gyventojų. Projekto lėšomis buvo rekonstruota 7,060 km blogiausios būklės vandentiekio ir 5,163 km nuotekų vamzdyno. Statybos darbus, kurių vertė 6,39 mln. litų (be PVM), vykdė UAB „Merko statyba“. Projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (94,47 proc.), bei Šiaulių rajono savivaldybės ir projekto vykdytojos UAB „Šiaulių vandenys“ (5,53 proc.) lėšomis.

2012-2013 metai
2012 m. vasario 24 d. įgyvendintas projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šiauliuose“ II etapas. Pabalių mikrorajone bei Tilžės, Verdulių, Kanapių, Girulių gatvių kvartale paklota 14,63 km vandentiekio, 15,71 km nuotekų tinklų, 0,936 km nuotekų slėginių tinklų, iki sklypų ribų nutiesta 5,309 km atšakų vandentiekio įvadams, sumontuotos 9 požeminės nuotekų perpumpavimo siurblinės. Nutiesus tinklus, centralizuota sistema tapo prieinama per 2 tūkst. gyventojų. Statybos darbus, kurių vertė 8,73 mln. litų (be PVM), vykdė UAB „Žemda“. Projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (94,53 proc.), bei Šiaulių miesto savivaldybės (5,47 proc.) lėšomis. UAB „Šiaulių vandenys“ projektą vykdė ir finansavo išlaidas, kurios nebuvo apmokamos iš Europos Sąjungos paramos lėšų.
 
2012 m. rugpjūčio 30 d. įgyvendintas projektas „Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“. Modernūs įrenginiai pastatyti Šiaulių miesto nuotekų valyklos teritorijoje (Jurgeliškių k. 5, Šiaulių r.). Įdiegtos šiuolaikinės, našios ir aplinkai palankios dumblo tvarkymo technologijos padeda sumažinti susidarančio nuotekų dumblo kiekį, jį nukenksmina bei stabilizuoja, o apdorojant dumblą išgaunama „žalioji“ energija - elektra ir šiluma. Įrenginiai pajėgūs apdoroti ne tik Šiaulių miesto, bet ir regiono nuotekų valyklose (Joniškio, Baisogalos, Šeduvos, Kuršėnų, Linkuvos, Pakruojo, Radviliškio) susidariusį dumblą. Statybos darbus vykdė Vokietijos kompanija „WTE Wassertechnik GmbH“. Projekto vertė - 68,942 mln. litų (be PVM). Projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo (80,41 proc.), Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (9,46 proc.) ir projekto vykdytojos UAB „Šiaulių vandenys“ lėšomis (10,13 proc.).
 
2012 m. rugsėjo 11 d. įgyvendinta projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šiauliuose“ I dalis „Esamų nuotekų tinklų renovavimas Šiauliuose“. Statybos darbus vykdžiusi UAB „CCM Baltic“ (Lietuva) kartu su partneriu RAB „Remus“ (Latvija) rekonstravo 2,77 km susidėvėjusių nuotekų tinklų. Darbų vertė – 1,67 mln. eurų (be PVM). Projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (94,03 proc.) ir UAB „Šiaulių vandenys“ (5,97 proc.) lėšomis. Projektą vykdė UAB „Šiaulių vandenys“.
 
Nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio vandentvarkos ūkio procesai pradėti stebėti modernioje bendrovės Centrinėje dispečerinėje. Pertvarkius kai kurių įmonės objektų automatizuoto proceso kontrolę ir valdymą bei atnaujinus programinę, kompiuterinę ir kompiuterinio tinklo įrangą, budintys dispečeriai operatyviai ir patikimai gali stebėti bei valdyti visų mieste veikiančių nuotekų perpumpavimo siurblinių, vandenviečių bei vandens trečio kėlimo siurblinių procesą, taip pat stebėti objektų teritoriją.
2014 metai
2014 m. gegužės 23 d. baigta rekonstruoti 684 m nuotekų vamzdyno. Darbus vykdė UAB „Panevėžio ryšių statyba“. Darbų vertė - 928,89 tūkst. litų (be PVM), iš jų 773,7 tūkst. litų (be PVM) - UAB „Šiaulių vandenys“ sutaupytos lėšos, įgyvendinant Europos Sąjungos projektus „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šiauliuose“ bei „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šiauliuose“. Trūkstamą dalį finansavo UAB „Šiaulių vandenys“.
 
2014 m. Šiaulių rajono Vijolių gyvenvietės vandentvarkos infrastruktūra prijungta prie UAB „Šiaulių vandenys“ eksploatuojamos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos. Turto patikėjimo sutartį, pritarus Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių taryboms, Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir UAB „Šiaulių vandenys“ pasirašė birželio 10 d. Šia sutartimi UAB „Šiaulių vandenys“ įsipareigojo vykdyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo funkcijas Vijolių kaime, perimant patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti vandentiekio ir nuotekų tinklus.
2015 metai
2015 m. balandžio 24 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija UAB „Šiaulių vandenys“ išdavė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licenciją.
 
2015 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba paskyrė UAB „Šiaulių vandenys“ viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Šiaulių miesto savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje bei pavedė vykdyti viešąjį geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymą.
 
2015 m. spalio 30 d. įgyvendinta projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šiauliuose“ II dalis „Naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šiauliuose“. Projekto metu nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai pakloti 122 Šiaulių miesto gatvėse ar jų atkarpose. Iš viso nutiesta 39,5 km vandentiekio ir 46,2 km nuotekų tinklų, sumontuota 19 požeminių nuotekų perpumpavimo siurblinių. Užbaigus darbus, 1221 sklypo gyventojams sudaryta galimybė prisijungti prie centralizuotos vandentiekio sistemos, o prie nuotekų tvarkymo sistemos – 1316. Įgyvendinus šį projektą, centralizuotai teikiamos vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugos tapo prieinamos 98–99 proc. Šiaulių miesto gyventojų. Darbų vertė – 7,13 mln. Eur (be PVM), darbus vykdė Vokietijos kompanija „Meyer&John GmbH&Co.KG“ ir 1,48 mln. Eur (be PVM), darbus vykdė UAB „Liutenas“ kartu su partneriu UAB „Stamela“. Projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (94,03 proc.) bei Šiaulių miesto savivaldybės ir UAB „Šiaulių vandenys“ (5,97 proc.) lėšomis. Projektą vykdė UAB „Šiaulių vandenys“.
 
2015 m. lapkričio 25 d. įgyvendintas projektas „Lepšių vandenvietės rekonstrukcija ir vandens gerinimo įrenginių statyba“. Vandenvietėje buvo pastatyti vandens gerinimo įrenginiai (geležies ir amonio šalinimo), rekonstruota antrojo vandens pakėlimo siurblinė, modernizuota automatinė ir elektrinė įrenginių dalis, sutvarkyti gręžiniai, pakeisti pasenę vamzdynai, atnaujinta sklendžių kamera. Po rekonstrukcijos iš vandenvietės tiekiamo geriamojo vandens kokybė atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus pagal visus rodiklius (prieš rekonstrukciją bendrosios geležies ir amonio kiekis vandenyje viršijo nustatytus reikalavimus). Tai sudarė galimybę į centralizuotus tinklus tiekiamo geriamojo vandens kiekį iš šios vandenvietės padidinti iki 40 proc. Darbus vykdė UAB „LitCon“ kartu su partneriu UAB „Infes“. Projektas, kurio vertė – 1,98 mln. eurų (be PVM), buvo finansuojamas Sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (95 proc.) ir UAB „Šiaulių vandenys“ lėšomis (5 proc.). Projektą vykdė UAB „Šiaulių vandenys“.
 
2015 m. gruodžio 28 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba paskyrė UAB „Šiaulių vandenys“ Šiaulių miesto teritorijos paviršinių nuotekų tvarkytoja. Bendrovė paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą prižiūri nuo 2001 m., tačiau Šiaulių miesto savivaldybė nebuvo perdavusi šios infrastruktūros.
 
2015 m. UAB „Šiaulių vandenys“ užsakymu buvo parengta studija vandenviečių darbo optimizavimo klausimais. Atlikus analizę, paaiškėjo, kad ir ekonominiu, ir vandens kokybės požiūriu naudinga uždaryti Bubių vandenvietę. 2015 m. gruodžio mėnesį vandens tiekimas iš Bubių vandenvietės buvo nutrauktas.
2016 metai
Siekiant gerinti klientų aptarnavimą, operatyviai nagrinėti bei spręsti aktualius klausimus, prašymus ir skundus, 2016 m. sausio 4 d. įkurta Klientų aptarnavimo tarnyba, dirbanti „vieno langelio“ principu. Tarnybos patalpos buvo pertvarkytos, įrengtas bilietų spausdintuvas, kuris padeda valdyti klientų srautą.
 
Nuo 2016 m. balandžio mėnesio bendrovės klientams sudaryta galimybė elektroniniu būdu užsisakyti papildomas paslaugas ir už jas atsiskaityti. Tokia galimybė įdiegta bendrovės elektroninių sąskaitų sistemoje - EDS savitarnoje. Bendrovė siūlo geriamojo vandens, paviršinio vandens ir nuotekų laboratorinių tyrimų, vandentiekio ir nuotakyno tinklų priežiūros, vandens skaitiklių įrengimo, keitimo, patikros bei plombavimo paslaugas.

2016 m. gegužės mėnesį Šiauliuose pradėti tiesti vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklai iki sklypų ribos pagal pateiktus gyventojų prašymus. UAB „Šiaulių vandenys“ nemokamai rengė tinklų statybai reikalingus projektus ir finansavo statybos darbus. Tokia galimybė gyventojams numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, kurio pagrindu Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2015 m. birželio 23 d. patvirtino „Naujų vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimus“.

2017 metai
2017 m. vasario mėnesį UAB „Šiaulių vandenys“ įdiegė SMS pranešimų siuntimo sistemą. Bendrovės klientai mobiliojo ryšio trumposiomis žinutėmis tiksliai ir efektyviai informuojami apie planuojamus vandentiekio ir nuotekų tinklų remonto darbus, įvykusias avarijas, jų likvidavimą. Žinutėmis klientai kviečiami atnaujinti sutartis, pranešama apie vykdomą šalto vandens skaitiklių patikrą, papildomas paslaugas, primenama apie skolas.
 
2017 m. birželio 14 d. UAB „Šiaulių vandenys“ ir UAB „Enodus“ kartu su jungtinės veiklos partneriu UAB „Envija ES“ pasirašė sutartį dėl biodujų tiekimo iš Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyno. Nutiesus dujotiekį, pertvarkius reikalingą įrangą ir atlikus bandymus, biodujos pradėtos tiekti spalio 15 d. Iš pūvančių atliekų susidarančios biodujos tiekiamos į UAB „Šiaulių vandenys“ dumblo apdorojimo įrenginių biodujų talpyklą (čia yra sumaišomos su biodujomis, kurios išgaunamos pūdant nuotekų dumblą) ir deginamos kogeneracinėje jėgainėje. Iš deginamų biodujų gaminama šilumos bei elektros energija, kuri sunaudojama dumblo apdorojimo ir nuotekų valymo procesams. Bendrovė, iš biodujų gamindama energiją, sutaupo ir tuo pačiu tausoja aplinką.
 
Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2017 m. liepos 27 d. sprendimu T-290 patvirtino Šiaulių miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimą ir pripažino jį Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Planavimo organizatorius - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, specialųjį planą parengė UAB „Urbanistika“. Šiame specialiajame plane numatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros prioritetinės kryptys, rezervuotos teritorijos tinklų plėtrai, įvertintas rekonstruojamų tinklų ir įrenginių poreikis, nustatytos planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonės ir kiti reikalavimai.
 
2017 m. UAB „Šiaulių vandenys“ pirmoji Lietuvoje parengė viso miesto vandentiekio tinklo hidraulinį modelį bei įdiegė nutekėjimų informavimo sistemą ir pradėjo taikyti kasdieninėje veikloje. Šie šiuolaikiniai skaitmeniniai darbo įrankiai, apimantys vandenvietes ir vandentiekio tinklą, padeda ekonomiškai eksploatuoti, plėtoti bei kontroliuoti vandentiekio sistemą, operatyviai reaguoti įvykus gedimui ir jį šalinti, nustatyti vandens nutekėjimo zonas ir mažinti vandens netektis. Taip pat sistemos pasitarnauja analizuojant tinkle vykstančius procesus - pradiniai duomenys konvertuojami į rezultatus, kuriais remiantis priimami inžineriniai sprendimai. Visos technologijos ir informacinės sistemos diegimas užtruko porą metų, darbai baigti 2017 metų gegužės mėnesį. Tačiau hidraulinio modelio tobulinimas yra nuolatinis procesas. Bendrovė žingsnis po žingsnio siekia visą vandentvarkos ūkio valdymą perkelti į technologinio proceso informacinę sistemą.