Nuotekų valymo įrenginiai
Šiaulių miesto nuotekų valykla (Jurgeliškių k. 5, Šiaulių r.) pastatyta 2004 m. įgyvendinant Šiaulių aplinkosaugos projektą.
Nuotekų valymo įrenginių technologinę schemą sudaro:
Mechaninis valymas:
- grotos,
- smėliagaudės,
- pirminiai nusodintuvai.
Biologinis valymas:
- veikliojo dumblo reaktoriai su azoto ir fosforo šalinimu pagal Keiptauno universiteto modifikuotą technologiją,
- antriniai nusodintuvai.
Dumblo tvarkymas:
- tankintuvas,
- centrifugos.
Projektinis nuotekų valymo įrenginių pajėgumas - 50 000 kub. m/d, įrenginiai užima 12,54 ha plotą.
Projektiniai išvalymo rodikliai:
- BDS7- 15 mg/l,
- pagal skendinčias medžiagas - 20 mg/l,
- pagal bendrąjį azotą - 18 mg/l,
- pagal bendrąjį fosforą - 1,5 mg/l.
2011 m. buvo rekonstruota nuotekų valyklos biologinio valymo grandis, todėl dabar išvalytose nuotekose trečdaliu sumažėjo bendrojo azoto (iki 10 mg/l (buvo 18 mg/l) ir fosforo koncentracijos (iki 1,0 mg/l (buvo 1,5 mg/l).
Šiaulių miesto nuotekų išvalymas atitinka Lietuvos Respublikos ir Helsinkio konvencijos aplinkosauginius reikalavimus, o pagal kai kuriuos rodiklius yra ženkliai geresni.
2011 m. į nuotekų valymo įrenginius atitekėjo ir buvo išvalyta 8 899 980 kub. m nuotekų, tai 522 970 kub. m daugiau nei 2010 m. (2010 m. - 8 377 010 kub. m).
2011 m. pasiekti nuotekų išvalymo rodikliai:
- BDS7- 4,5 mg/l,
- pagal skendinčias medžiagas - 4,3 mg/l,
- pagal bendrąjį azotą - 15,4 mg/l,
- pagal bendrąjį fosforą - 0,20 mg/l.
Nuotekų valyklos teritorijos ir įrenginių schema
 |
|
Nuotekų valymo įrenginiai buvo pradėti statyti 1990 m.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pasikeitė vartotojų poreikiai, aplinkosauginiai reikalavimai tapo griežtesni. Įrenginius, kurių apie 30% statybos darbų jau buvo atlikta, nuspręsta perprojektuoti.
Naują, miesto dabarties ir ateities poreikius, vakarietiškus parametrus bei tarptautinius aplinkosaugos reikalavimus atitinkantį projektą parengė 1997 m. tarptautinį konkursą laimėjusi Švedijos konsultacinė kompanija VAIVA - Projekt.
Įrenginių statybos generalinis rangovas - 2001 m. tarptautinį konkursą laimėjusi Švedijos kompanija "YIT Vatten & Miljoteknik AB".
Įrenginiai pradėti eksploatuoti 2004 m.
Nuotekų valymo įrenginių statybai Švedijos Vyriausybė skyrė 13,2 mln. litų negrąžinamos paramos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė - 15,2 mln. litų biudžeto lėšų.
Projekto tikslas - sumažinti iš Šiaulių į Kulpės ir Lielupės upes bei Rygos įlanką, Baltijos jūrą patenkančią taršą.
Projekto nauda
Šiaulių miestas, Helsinkio komiteto įvardintas kaip "karštasis taškas", nebeteršia Kulpės ir Lielupės upių bei Rygos įlankos, Baltijos jūros, nuotekų išvalymo efektas įrenginiuose atitinka Lietuvos Respublikos ir Helsinkio komiteto aplinkosauginius reikalavimus. Šiuo požiūriu ypatingai svarbi įdiegta azoto ir fosforo šalinimo technologija, kuri pašalina atvirų vandens telkinių eutrofikacijos pavojų. Į Kulpės upę išleidžiamų išvalytų nuotekų užterštumas sumažėjo nuo 2 iki 4 kartų pagal skirtingas teršalų rūšis, o fosforo - net iki 5 kartų.
Šiaulių miesto nuotekų valymo įrenginiai Pakruojo gatvėje, eksploatuoti 1959-2003 m. laikotarpiu, uždaryti. Šiaurinėje miesto dalyje pagerėjo sanitarinė aplinka, estetinės, vietinio turizmo, poilsio sąlygos, gyventojams nebetenka skųstis dėl blogo kvapo, sklidusio nuo senųjų nuotekų valymo įrenginių.
2006 m. birželio 22 d. Helsinkio komisija nusprendė Šiaulių miesto nuotekų valymo įrenginius išbraukti iš didžiausių Baltijos jūros taršos šaltinių, vadinamųjų „karštųjų taškų", sąrašo, nes patobulintos ir modernizuotos nuotekų valyklos teršalų valymo technologijos atitinka ES reikalavimus.
Daugiau apie modernią nuotekų valyklą sužinosite apsilankę virtualioje ekskursijoje - apsilankykite http://www.siauliuvandenys.lt/Ekskursijos/Nuoteku-valykla